– Manau, kad ne vienas kaunietis jus matė viename iš miesto parkų apsuptą būrelio moterų kartu su vaikais vežimėliuose. Gimėte ir augote Kaune?
– Tikrai taip, save vadinu grynakrauje kauniete. Baigusi mokyklą, studijuoti nusprendžiau Japonijoje, kurioje praleidau 4 metus. Susituokus, teko pagyventi ir Šveicarijoje, ir Vietname, bet sugrįžome į gimtąjį Kauną.
– Kaip sukūrėte šeimą?
– Su būsimu vyru susipažinau dar mokyklos laikais. Šeimą pasirinkome kurti jauni, bet nedvejojau šiuo sprendimu. Auginame du berniukus: vienas mokyklinio amžiaus, o kitas nuo rugsėjo eis į paruošiamąją klasę.
– Kuo šiuo metu užsiimate?
– Esu mama, sporto trenerė ir, žinoma, vystau projektą „Mamos sportuoja kartu“. Tai mano individualus projektas, kuriam skiriu daug laiko. Su kolege Dovile Diliene kartu įkūrėme dar vieną projektą „Mamos ragauja“, bet šie projektai kartu persipina. Siekiant sukurti mamų bendruomenę, sujungėme minėtus projektus ir įkūrėme „Mamos kartu“, kuris šiais metais buvo apdovanotas „ChangeMakers‘ON“ kaip socialinė iniciatyva.
Projektas „Mamos kartu“ – sportas ir kita veikla, kaip mano vyras pavadino, „linksmybių centras mamoms“. Būtent tokią idėją ir skatinu, nes yra daug įvairių rimtų paskaitų, o mano tikslas – praskaidrinti kasdienybę visapusiškai: susirasti draugių, pabūti lauke, pagerinti savijautą, išeiti iš namų. Šiuo metu gyvenu tik tomis veiklomis.
Vis pasvajoju suburti skirtinguose miestuose mamų bendruomenes. Viena mama net tris kartus per savaitę važinėja sportuoti iš Prienų. Jei tik atsirastų, kas norėtų burti mamas skirtinguose Lietuvos miestuose, mielai padėčiau.
– Kaip sportas atsirado jūsų gyvenime?
– Sportavau nuo pat vaikystės. O ypač jį pamilau grupinių treniruočių metu. Man patinka judėti, šokti, tad grupines treniruotes pasirinkau būtent „step dance“ stiliaus.
Meilė sportui iš pat pradžių buvo hobis, o vėliau nutariau pamėginti jėgas šioje srityje. Džiugino teigiamas grįžtamasis ryšys, patiko veikla ir pradėjau save realizuoti sporte.
– Ar gimimus vaikams sportuodavote kartu su jais?
– Atsiradus pirmam vaikui – ne. Turėjau auklę, tad sportuodavau viena. Būdavo tarsi pabėgimas iš namų. Tačiau su antruoju vaiku visiškai kitaip. Supratau, kad ir vaikui, ir man buvimas kartu sportuojant naudingas abipusiai. Manau, kad sportas yra geras pavyzdys, tad sportuodama namuose ar vesdama treniruotes lauke, pasiimu vaikus kartu.
– Papasakokite apie sportą Azijoje. Dirbote ten trenere?
– Studijavome kartu su vyru Japonijoje, o Vietname atsidūrėme atsitiktinai. Įsimylėjau Aziją. Atsiradus galimybei, nusprendėme išvažiuoti ir pagyventi Vietname. Ten dirbau sporto trenere, vedžiau mankštas mamoms su vaikais.
– Kaip gimė idėja sukurti grupę „Mamos sportuoja kartu“?
– Pabaigusi finansų studijas užsienyje, dirbau verslo konsultante, bet supratau, kad tai ne mano kelias. Grįžus į Lietuvą, ieškojau darbo. Įsidarbinau Jungtinės Karalystės ambasadoje ir antrą kartą įsitikinau, kad tai ne man.
Pradėjau lankyti sporto trenerės kursus, nes visi sporto diplomai, kuriuos turėjau, Lietuvoje netiko. Per žiemą išsilaikiau sporto licenciją Vilniuje „Aeromix“ mokykloje. O išsilaikiusi galvojau, ką dabar daryti? Ir sugalvojau, kad tai, ką dariau užsienyje – vedžiau treniruotes mamoms kartu su mažais vaikais vežimėliuose – perkelti čia, į Lietuvą. Tokia buvo pradžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukūriau puslapį, kuris tapo įrankiu pasiekti žmones. Nors žinia sklido ir iš lūpų į lūpas.
– Kaip vyksta įprasta treniruotė parke?
– Susitinkame rytais viename iš miesto parkų. 10 treniruotės minučių - apšilimas: stumiame vežimėlius, sukame rankas, traukiame kojas prie krūtinės, darome pritūpimus. Jei lauke vėsiau, lengvai bėgame.
Po apšilimo trumpam sustojame, atsikvepiame ir pasidaliname svoriniais kamuoliukais ar gumomis, toliau eidamos tęsiame mankštą. Pavyzdžiui, viena ranka stumia vežimėlį, o kita ranka kelia kamuoliuką į viršų. Darome įvairius pratimus, įtūpstus, pritūpimus.
Per pirmąjį pusvalandį dažniausiai vaikai užmiega, nes mamos juos užsupa. Tada likusias maždaug 20 minučių perkeliame mankštą ant kilimėlių. Dažniausiai stipriname pilvo dalies raumenis. O likusias 5 minutes skiriame tempimo pratimams.
Meilė sportui iš pat pradžių buvo hobis, o vėliau nutariau pamėginti jėgas šioje srityje.
– Treniruotės tik šiltuoju sezonu lauke?
– Pernai žiemos nebuvo, tai sporto sezonas vyko iki sausio pradžios. Treniruotis vėl pradėjome kovo viduryje. Mankštos vyksta atviroje erdvėje – parkuose. Nors mamoms pasiūliau sportuoti ir uždaroje erdvėje – prekybos centre, bet didelio entuziazmo nesulaukiau. Užsienyje įprasta, jog prieš atidarant prekybos centrą, jame sportuoja žmonės.
– Kiek laiko turi praeiti po gimdymo, kad moteris galėtų mankštintis?
– Priklauso nuo gimdymo – natūraliai pagimdė ar buvo atliktas cezario pjūvis. Gijimo ir atsigavimo procesas visiškai kitoks. Jei viskas tikrai gerai, tai po 6–8 savaičių galima pradėti po truputį daugiau vaikščioti, stiprinti rankas. O jei buvo atliktas cezaris, laiko reikia daugiau ir būtina pasitarti su gydytoju. Jauniausia mama, kuri sportavo mano grupėje, atėjo praėjus trim mėnesiams po gimdymo.
– Kokie didžiausi iššūkiai mankštinantis kartu su vaiku? Ką daryti, jei vaikas neramus?
– Būna dienų, kai vaikai neramūs, nežinau, nuo ko tai priklauso, bet tuomet daugiau einame, nesustojame, nes kai važiuoji, jie ramesni. Dažniausiai prasideda zirzimai, kai sustoja vežimėlis, nes nevyksta veiksmas. Mamos pačios sustoja, nuramina, pamaitina, jei reikia. Jei vaikas neramus, mama, sportuodama ant kilimėlio, jį išsiima, pasiguldo šalia ir daro pratimus.
– Kokią naudą suteikia valandos treniruotė?
– Gavusi atsiliepimų suprantu, kad treniruotė tikrai naudinga. Labai svarbi fizinė nauda, treniruotės metu didelis dėmesys skiriamas sustiprinti torsą - nugarą ir priekinę kūno dalį. Pasak mamų, sumažėja arba visai išnyksta nugaros skausmai.
Kita labai svarbi nauda – emocinė. Moterys susidraugauja, pasikalba, įkvepia gryno oro. Vaikai taip pabūna lauke, po treniruotės nereikia specialiai eiti laukan.
– Moterys noriai ar visgi nedrąsiai prisijungia?
– Pradžioje buvo nedrąsu, bet dabar noriai eina. Moterys galvoja, kad čia bus pasivaikščiojimas, gal koją reiks pakelti, gal ranką, o po treniruotės sako: „Aš nesitikėjau, kad taip sportuosim.“ Nes yra ir tempas, ir svoris, tai nėra pasivaikščiojimas, tai – treniruotė.
Bet aš visada kartoju: pasirinkite pagal save tempą ir krūvį. Žinoma, lietuvių moterys yra maksimalistės, jos nori išspausti maksimumą. Kartais matau, kad jau užtektinai ir sakau: „Gal jau nebedarykite“, o jos atsako: „Ne, atėjau, reikia.“
– Ar kada į treniruotę atvyko tėtis su vaiku? Ar visgi griežtai moterų klubas?
– Iš pavadinimo atrodo, kad griežtai tik moterų kompanija, nes juk „Mamos sportuoja kartu“, bet jei tėčiai norėtų prisijungti, žinoma, prašom, laukiam.
Svarbiausia, neužsidarykite tarp keturių sienų ir nebijokite prašyti pagalbos.
– Be vedamų treniruočių, sportuojate papildomai?
– Turiu sporto salę namuose. Rytinis pusvalandis yra mano laikas. Salėje yra svarmenys, gumos ir kilimėlis.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Patinka gaminti valgyti, bet tik tai, kas greita ir sveika. Tai mano meditacija. Vyras juokiasi iš manęs: „Jei namuose daug pagaminta valgyti, vadinasi, tau buvo bloga nuotaika.“ Savaitgalius leidžiame aktyviai, prie ežerų, plaukiame baidarėmis, būname gamtoje. Mėgstu keliauti po Lietuvą. Patinka ir organizacinė veikla.
– Gal turite kažkokią intenciją, kuria vadovaujatės gyvenime?
– Tikiu mintimi: „Kaip galvosi, taip ir bus.“ Tikiu, kad labai daug priklauso nuo žmogus nusiteikimo.
– Ką patartumėte visoms moterims?
– Išeikite iš namų burbulo. Eikite, bandykite ir bus tikrai lengviau gyventi. Svarbiausia, neužsidarykite tarp keturių sienų ir nebijokite prašyti pagalbos.
