„Sunku įsivaizduoti tobulesnį vakarą, kaip kaip sėdėti gražiame sode, grožėtis saulėlydžiu, stebėti skrendančius paukščius ir klausytis klasikinės muzikos akordų, kuriuos skambina dukrelė“, – tikina Angelė ir Gintautas Baliūnai iš Birštono. Savo aplinką, kurio kasdien galėtų stebėti besikeičiantį gamtos grožį ir jaustis darnoje su juo, jie kūrė ne vienerius metus.
Sodyba įsikūrusi Birštono kurorte, apsupta nuostabios Nemuno kilpos.
,,Nuo 2005 m. sodyba pradėjo keisti savo „veidą“ . Grožis ir gamta – galima pajuokauti – užvaldė mūsų šeimą“, – pasakojo Angelė redakcijai atsiųstame laiške.
Jau 2007 m. šeimos pastangos buvo pastebėtos – sulaukta Birštono bendruomenės padėkos ,,Už norą gyventi gražioje aplinkoje“. Apdovanojimų nestigo ir vėliau: Birštono savivaldybės ,,Originaliausia sodyba 2014“, ,,Mažosios architektūros elementų originalumas“, ,,Vaizdingiausia sodyba 2017 m.“ ir pan.
„Norėčiau padėkoti visiems už tuos gražius žodžius, išsakytus apie mūsų sodybą, kurią kūrėme sau, bet pasigrožėjo ir kiti. Grožis – neilgaamžis. Juo reikia nuolat gėrėtis, pastebėti kaitą, nepakartojamas akimirkas.
Jeigu nori išsaugoti augalo grožį, jį turi paliesti ir gan dažnai: palaistyti, patręšti, apkarpyti ir kitaip savo rankomis paglostyti. Be meilės viskas miršta – ir augalai“, – dalinosi sodybos šeimininkė, po truputį savo augalų kolekciją praplėtusi iki 95 rūšių.
Pasak jos, norėjosi kurti toliau, todėl sutuoktiniai sugalvojo paįvairinti sodybos aplinką rankų darbo kūriniais. Gintautas iš medžio padarė sūpynes, pavėsinę, šulinio apdailą, suoliukus ir t. t. Angelė ,,žaidė“ su akmenukais.
Pirmasis didesnis moters kūrinys iš akmenų – skulptūra buvusiam vaismedžių sodui: medis su paukščiais. Papuošė vazonus, apjuosė pintu raštu šulinį. Akmenukus norėjosi ne tik šiaip gražiai sudėlioti gėlynuose, bet atvaizduoti gyvūnus, gamtą: skrendančią pelėdą, elnius palydinčius saulę. Šiuos gyvūnus Angelė dažnai sutikdavo vaikystėje, todėl norėjosi vaizduoti gimtą kraštą.
„Visa tai daryti su šeima daug smagiau – tai dvigubas džiaugsmas. Taigi įsijungdavo visi: rinko lauko akmenukus, pjovė metalą, maišė skiedinį, piešė projektus iš medžio. Ir niekas mūsų nemokė, visus buvo užbūrusi originali ir praktiška mano idėja – pagražinti mus supančią aplinką sutaupant šeimos biudžetą.
Žmogus – gamtos dalis, gal todėl, būdamas tarp augalų, matydamas jų grožį, stebėdamas žydrą dangų jis atgauna jėgas, dvasinę pusiausvyrą. Dabar, po tiek sodybos puoselėjimo metų, norime pasidžiaugti, kad mūsų pokyčiai patiko ir gyvūnėliams, niekur jie nepabėgo. Pakeitėme stogus, perkėlėme vaismedžių sodą kitapus namo.
Prie gamtos žalias stogas tiko, tik atbaido grambuolius nuo sodo. Jie tiesiog skrenda iš miško ir, atsitrenkę į žalią stogą, lieka užkardoje. Geniai apsukresni – puikiai suranda perkeltą kitapus pastatų sodą. Dažnai anksti rytą po gėlynus šokinėja juodasis strazdas, be galo greitas ir atsargus paukštis.
Vakarais, vos pritemus, atsliūkina ežiai. Ne šiaip sau dukrelė nupiešė ežį ant akmens. Vieną vasarą visa šeimyna gyveno mūsų sodyboje. Džiaugėmės visi ir eidavome jais pasigrožėti iš arčiau. Jie kaip gamtos laikrodis. Kiekvieną vakarą 21.45 val. išlįsdavo visi vakarieniauti, pamankštinti mažas greitas kojeles. Sodyboje karaliauja ne šuo, ne katė, bet tikri, labai naudingi gamtos šeimininkai.
Kiekvieną rytą prabundame nuo paukščių garsų, vakarais garsiai čirpia žiogai. Pakėlęs galvą į dangų visada pamatysi iš vienos Nemuno vingio pusės į kitą skrendančias gerves, laukines antis, žąsis ar kitokius paukštelius. Dažnai sklando ir gandrai.
Anksti rytais ir vakarais sklando įvairių spalvų oro balionai, per šventes – net dešimtys, sklandytuvai piešia giedram dangui kilpas, dar parasparniai dažnai spalvina dangų. Judėjimo daug, bet nenuobodu“, – savo kasdienybės vaizdelį „piešė“ Angelė.
Pašnekovė juokėsi – esą kaimynas jiems vis primena, kad vienintelis trūkstamas akcentas, užbaigiantis sodybos grožio idėją, – tai naujas šiltnamis. Tai iš tiesų vienintelė dar neišsipildžiusi svajonė, kurią jau keletą metų šeima puoselėja: pasistatyti stiklinį šiltnamį naujame sodelyje šalia auksinių tujų gyvatvorės ir mėlynų šilauogių krūmų.
Dalyvaukite konkurse „Mano kiemas“
Konkurse dalyvauti gali visi – nesvarbu, ar jūs turite didelę sodybą, o gal gėlyną įkūrėte jaukiame balkone ar šalia daugiabučio namo.
1. Siųskite savo kiemo, sodybos nuotraukas (ar vaizdo įrašą – jie ypač laukiami).
2. Kartu su nuotraukomis (būtinai – viename laiške!) pridėkite ir tekstą, kuriame būtų surašyta, per kiek laiko sukūrėte aplinką, kaip puoselėjate savo sodybą, kodėl jums tai svarbu ir kuriame rajone ji yra.
3. Viską siųskite adresu gyvenimas@15min.lt. Būtinai parašykite savo vardą, pavardę, telefono numerį ir adresą.
Konkursas truks iki vasaros pabaigos, o vieną nugalėtoją apdovanosime rugsėjo mėnesį. Jam atiteks įmonės „Gardenis“ įsteigtas prizas – aliuminio ir grūdinto stiklo šiltnamis „Ventus“.
Laukiame vaizdų, istorijų ir įkvėpimo!
