Šiuo metu Jurgita mokosi kraštovaizdžio dizaino, tačiau, kaip pasakoja, aplinką kūrė jau seniai ir tik metams bėgant suprato, kad norėtų save realizuoti būtent šioje sferoje: „Taip sutapo, kad pomėgis ateityje galbūt taps ir darbu“, – sako Jurgita, aplinką kurianti 30 arų sklype.
Ji juokauja, kad meilė augalams galėjo ir negimti, jeigu šeima nebūtų persikėlusi į namą. „Kadangi mes iš miesto išsikėlėme į vienkiemį, norėjau gyventi gražiai, o ne bet kaip. Pirmenybė buvo ne daržui ar šiltnamiui, bet geriau jau gėlynui. Pradėjau domėtis, bandyti ir taip atėjo vienokie ar kitokie sprendimai mūsų kieme. Tuo metu visi finansai buvo skirti mūsų namui, tad mano pirmieji augalai buvo tie, kuriuos kaimynai, draugai ar giminės metė per tvorą“, – pasakoja Jurgita.
Ji sako, kad susirinkdavo tuos augalus ir pradėjo sodinti arba, kaip juokauja, tiesiog kaišioti, ir taip pamažu pradėjo galvoti, kokių augalų norėtų, kaip juos sodintų, kokią aplinką kurtų.
„Man prie širdies absoliučiai visi gėlynų stiliai, todėl mano kieme galima rasti ir visiškai tradicinį, klasikinį gėlyno stilių, ir visiškai netradicinį, natūralistinį gėlyną. Gal dėl to tai ir traukia akį? Mano aplinkoje kiekvienas kampas, ar vadinamasis sodo kambarys, yra visiškai kitoks. Kas dažniausiai nustebina žmones – man gėlių galėtų ir nebūti, nes kur kas įdomiau planuoti kiemo išplanavimą, kurti tuos kambarius sode, ieškoti įdomių sprendimų. Man nėra svarbiausia susodinti augalus – labiausiai žavi emocija kieme“, – sako Jurgita, sodą puoselėjanti jau 8–9 metus.
Kas yra sodo kambariai?
Sodo kambariais galima įvardyti skirtingas erdves aplinkoje. Jurgita sako, kad ir mėgstamiausio kambario neturi, nes jie visi skirtingi ir visą savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais ar paros metu.
„Pavyzdžiui, viena erdvė patraukliausia rudenį, kai gelsta beržų lapai, šiūruoja varpos, kita – vidurvasarį džiugina natūralistinio gėlyno vaizdais, trečioje – maloniausia sėdėti vakare, kai leidžiasi saulė“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad kai kiemas turi daug užkulisių, netikėtų sprendimų, daug kambarių, jame gali vaikščioti visą dieną ir taip atrasti vis ką nors naujo.
Jurgita prideda, kad 30 arų kieme nėra tvorų, todėl kiemas įsilieja į jį supančią aplinką, sukuria erdvės pojūtį – tam padeda ir šalia esantis miškas, ir rugių laukai.
„Vieni žmonės yra labai nuoseklūs ir laikosi vienos interjero krypties tiek lauke, tiek namuose, o man patinka daug skirtingų ir įvairių dalykų – iš to ir gimė tai, kad man nepatinka vienu stiliumi sutvarkyta aplinka. Man patinka, kai už kiekvieno kampo atrandi visiškai netikėtus sprendimus. Spalviškai ir emociškai man visiškai netrukdo tai, kad tie kambariai yra visiškai skirtingi – tai daugiau privalumas, o ne minusas“, – sako Jurgita.
Kokios klaidos dažniausios kuriant aplinką
Paklausta, ar daug dėmesio tenka skirti visai aplinkai prižiūrėti, Jurgita sako, kad svarbiau nei grožis yra patogumas. „Nors mano kieme augalų yra tikrai daug, viskas sudėliota taip, kad pastangų prižiūrėti aplinką reikia įdėti labai mažai. Daugiau dėmesio reikia skirti pavasarį, kai viskas bunda, ir rudenį, ruošiantis žiemai“, – sako Jurgita.
Ji sako, kad pastaruoju metu sulaukiant klausimų dėl aplinkos puoselėjimo, kuria seminarus, o visa idėja dalytis savo patirtimi socialinėje erdvėje gimė būtent per karantiną. „Rinkoje yra labai daug profesionalių seminarų, kurie diktuoja gana griežtas taisykles, kaip viskas turėtų atrodyti, o aš pabandžiau papasakoti savo asmenines patirtis ir klaidas, į ką atkreipti dėmesį. Aš pati turbūt padariau visas įmanomas klaidas“, – juokauja Jurgita.
Paprašyta įvardyti bent kelias, kurias daro dauguma pradedančiųjų, ji sako, jog turėjo klaidingą įsivaizdavimą, kad štai kurti namus yra brangu, o aplinkai puoselėti tų finansų reikia kur kas mažiau.
Visiems patariu viską daryti neskubant, pamažu, po gabalėlį ir apželdinti vietas, kurios arčiausiai namų.
„Maniau, o kas čia tokio tą aplinką susitvarkyti? Atrodė, kad ir veją sėti, ir gėles sodinti ypatingų gebėjimų nereikia. Supratimo, kad harmoningai, gražiai, tau tinkamai aplinkai reikia nemažai pinigų, nebuvo, tad aplinką kūriau ne vienus ir ne penkerius metus“, – pastebi Jurgita.
Kita klaida, pasak jos, bandymas viską daryti vienu metu. „Dabar visiems patariu viską daryti neskubant, pamažu, po gabalėlį ir apželdinti vietas, kurios arčiausiai namų – šalia terasos ir pan. Pati pradėjau nuo tolimiausių kampų ir tai buvo mano klaida“, – sako Jurgita.
Ji priduria, kad neapsvarstė ir to, kiek norinti skirti laiko apželdinimui ir iš pradžių tie sprendimai atimdavę labai daug laiko, o priežiūrai nebuvo galimybių. „Tad siūlau ir visiems kitiems įsivertinti, kiek galėsite skirti laiko savo aplinkos priežiūrai“, – siūlo pašnekovė.
Kas yra stilingas sodas?
Jurgita sako, kad stilingos turėtų būti viešosios erdvės: parkai, sodai, kitos miesto erdvės.
„Tai yra vietos, kurios turi orientuotis į pasaulinį kontekstą, madas, inovacijas ir pan. Bet kalbant apie privačias erdves, mūsų skoniai gali kardinaliai skirtis. Mes mokytis, semtis idėjų galime iš visuomeninių aplinkos erdvių, bet savo kiemuose darome taip, kaip patinka mums. Ta pati erdvė skirtingų žmonių būtų apželdinta skirtingai, tad asmeninės erdvės tuo ir skiriasi nuo viešųjų, kad asmeniniai poreikiai ir galimybės čia yra aukščiau už bet ką“, – sako J.Sėjūnaitė.
Konkursą „Мano kiemas“ remia japoniškų profesionalių įrankių ir sodo technikos gamintojas „Мakita“.
Visi konkurso dalyviai turi galimybę laimėti 500 eurų vertės „Makita“ kelioninį akumuliatorinį kompresorinį maisto šaldytuvą, kuris šaldo iki -18 °C arba šildo iki +60 °C, nepriklausomai nuo išorės temperatūros! Šaldytuvas veikia iš trijų energijos šaltinių: nuo 18V akumuliatoriaus, AC arba DC srovės.
5 dalyviai bus apdovanoti prizais – „Makita“ termosais ir akiniais.
Apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA.
