2021 08 07

Daugiabučio kiemą kurianti Kristina: „Kaimynams ir gėlėms esu reikalinga jau 12 metų“

Vilnietė Kristina Šeniauskienė jau 12 metų puoselėja Taikos gatvės 26 namo kiemą, kuris kiekvienais metais stebina naujomis spalvomis. Beje, kiemas sulaukia ne tik praeivių dėmesio – būna, kad žmonės čia važiuoja jo pasižiūrėti, o „Google maps“ įvedus „Kristinos gėlynas“, jūs būsite atvesti į šio daugiabučio kiemą.
Kristinos Šeniauskienės puoselėjimas gėlynas prie daugiabučio
Kristinos Šeniauskienės puoselėjimas gėlynas prie daugiabučio / Asmeninio archyvo nuotr.

„Kurių grožį ir maudausi komplimentuose, o jų gaunu kiekvieną dieną tūkstančiais. Esu laiminga, kad kaimynams ir gėlėms esu reikalinga jau dvylika metų. Mano dviejų arų gėlyno grožis yra pasakiškas.

Jame yra daug retų spygliuočių, kurie gražiai dabina gėlyną net ir žiemą. Auga tujenis, buksmedžiai, rododendrai, baltosios eglės, tujos, kiparisai. Taip pat yra daug įvairių gėlių: ledinukai, margeniai, balzaminai, serenčiai, ramunės ir kiti augalai.

Taip pat sukūriau net penkis trijų aukštų gėlių tortus. Žmonės ateina pasigrožėti mano gėlynais dieną ir naktį, vasarą ir žiemą“, – taip apie Taikos gatvės 26 namo kiemą sako pati jo puoselėtoja.

K.Šeniauskienė sako, kad kiemo pokyčių ėmėsi iš neturėjimo ką veikti. „Iš pradžių darbo netekau, paskui atėjo pensijos laikas, o veiklos norėjosi. Sodo ir daržo neturiu, bet gyvenu pirmame aukšte. Po mano langais – gabaliukas žemės, kuris buvo niekam nereikalingas“, – prisiminė pašnekovė.

Pati jokių žinių apie gėles, gėlynų formavimą, augalus Kristina neturėjo. Sako galėjusi gėlę aukštyn kojomis pasodinti: „Ir bijojau įkišti savo pirštus į žemę – ji man atrodė labai murzina. O dabar ji man tokia maloni, galiu glostyti žemę.“

Užsiimti kiemo kūryba moterį skatino ne tik veiklos trūkumas – ne ką mažiau norėjosi ir gražios aplinkos. Ką daryti ir nuo ko pradėti? Kristina iš pradžių patarimų klausinėjo kaimynų, tačiau kai suprato, kad jiems – nelabai įdomu, ėmėsi darbų.

Į pagalbą moteriai atskubėjo brolio žmona Roma, kuri turi sodą, gyvena nuosavame name, yra gėlininkė. Roma ne tik pasidalino patarimais, bet Kristinai ir atiduodavo įvairių gėlių sodinimui.

„Tada pagalvojau, kad prie savo namų pradėsiu sodinti gėles. Bet vėliau supratau, kad tik sodinti gėles yra neįdomu. Taip pradėjau ieškoti akmenų ir iš jų kurti kompozicijas. Nes plastikas man nepatinka.

Kaip tik netoli mūsų namo vyko kasinėjimo darbai, statybos. O juk kur statyba, ten akmenys. Ir ten aš – su karučiais. Akmenis pradėjau rinkti prieš kokius 7–8 metus, po truputį. Jų buvo labai didelių, tai paprašiau ir su traktoriumi man atvežė“, – pasakojo veikli vilnietė.

Iš pradžių, juokiasi moteris, jos užmačių nesuprato ir kaimynai – kam kieme tiek akmenų? Tačiau Kristina užsispyrusiai darė savo: po truputį kieme atsidaro įvairios akmeninės formos, kuriose augo gėlės, o dar vėliau – vadinamieji „akmenų tortai“.

Kiemą moteris kūrė ir tebekuria savomis lėšomis: „Ir žemę pirkau geresnę, kad geriau augtų. Viskas iš savo pinigų. Ieškau, kur pigiau, kur nukainota.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kristinos Šeniauskienės puoselėjimas gėlynas prie daugiabučio
Asmeninio archyvo nuotr. /Kristinos Šeniauskienės puoselėjimas gėlynas prie daugiabučio

Kiekvienais metais čia atsiranda kas nors naujo. Aš nepastovus žmogus, man norisi kitą vaizdelį pamatyti, kaip auga kitas augalas.

Perku arba auginuosi pati. Perku rudenį, kai būna išpardavimai. Spygliuočiai, pavyzdžiui, būna tokie negražūs, bet aš nuperku, atnešu, pasodinu. Reanimaciją padarau. Reanimuoju nukainotus augalus. Kaina normaliai būtų 20 eurų, o aš nusiperku už 2 eurus“, – kalbėjo K.Šeniauskienė.

Ypatingas kiemo vaizdas atsiveria žvelgiant iš viršaus – taip matomos visos akmenų formos ir gėlyno spalvos. Kristina sako, kad kiemu džiaugiasi ir kaimynai, taip pat jo apžiūrėti žmonės atvažiuoja net specialiai – kaip į lankomą vietą. Kristinai smagu, kad jos gėlyną aplankė seimo nariai, filmavo televizijos laidos.

„Kaimynai dabar nerimauja dėl mano sveikatos. Sako, o kas bus, jei tu susirgsi? Testamentą rašyk, kam paliksi kokį krūmelį. Žmonės įprato prie grožio, prie tvarkos. Kieme nėra nė piktžolės, nė nukritusių lapelių – dirbu čia nuolat, visais metų laikais“, – kalbėjo vilnietė.

Be to, toks gyvenimo būdas – nauda ir sveikatai: „Juk aš nuolat judu. Tai naudinga širdžiai, sąnariams. Žmonės man sako: kiek čia darbo! Bet aš daugiau gaunu sveikatos, nei jos atiduodu dirbdama. Ir kiek aš gaunu iš žemės atgal! Kiek sulaukiu dėmesio, komplimentų iš aplinkinių.“


Konkursą „Мano kiemas“ remia japoniškų profesionalių įrankių ir sodo technikos gamintojas „Мakita“.

Visi konkurso dalyviai turi galimybę laimėti 500 eurų vertės Makita“ kelioninį akumuliatorinį kompresorinį maisto šaldytuvą, kuris šaldo iki -18 °C arba šildo iki +60 °C, nepriklausomai nuo išorės temperatūros! Šaldytuvas veikia iš trijų energijos šaltinių: nuo 18V akumuliatoriaus, AC arba DC srovės.

5 dalyviai bus apdovanoti prizais – „Makita“ termosais ir akiniais.

Apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA.

„Makita“ nuotr./Konkurso „Mano kiemas“ pagrindinis prizas
„Makita“ nuotr./Konkurso „Mano kiemas“ pagrindinis prizas

Visus negalinčius atsispirti įvairioms apželdinimo idėjoms, besidomintiems dailaus kraštovaizdžio kūrimu ar tiesiog norintiems pasidalinti savo sukurtos, akį traukiančios aplinkos idėjomis, kviečiame dalyvauti konkurse „Мano kiemas“. Konkurso taisyklės: 1. Pildykite anketą prisegdami savo kiemo, sodybos nuotraukas ar vaizdo įrašus. 2. Aprašykite, per kiek laiko sukūrėte savo kiemo aplinką, kaip puoselėjate savo sodybą, sodą, gėlyną, bei kuriame mieste ar rajone tas sukurtas grožis yra. 3. Būtinai parašykite savo vardą, pavardę, telefono nr., kad galėtume su jumis susisiekti.
Ačiū, kad dalyvaujate!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis