Pastaruoju metu pastebima, kad yra parduodami ne tik šunys ar katės, bet ir egzotiški ropliai – iguanos ar agamos. Šiuos gyvūnus namuose laikyti itin sudėtinga, o neretai spalvingomis reklamomis suvilioti pirkėjai gyvūnus įsigyja neapgalvotai. Gyvūnui pradėjus augti, šeimininkas pamato, kad jis reikalauja daugiau dėmesio negu buvo manyta. Neretai tokie gyvūnai, vidutiniškai per du ar tris metus nuo jų įsigijimo, tampa benamiais.
Užaugusius tiesiog išmeta
Lietuvos zoologijos sodo šaltakraujų gyvūnų skyriaus specialistė Alma Pikūnienė pamena, kad prieš dešimt metų zoologijos sodas ėmė masiškai sulaukti gyventojų skambučių, kurie norėjo atiduoti nereikalingais tapusius roplius – „dažnai sulaukiame žmonių skambučių, kurie nori atiduoti jiems našta tapusius roplius. Tai būna dideli ropliai, paprastai iguanos, kadangi šiuos gyvūnus neretai pardavinėja gyvūnų prekių parduotuvės. Žmonės įsigija dar mažą driežą, tačiau jam paūgėjus augintiniu rūpintis tampa per sudėtinga – gyvūnui reikia daugiau vietos, specialaus maisto, keičiasi jo charakteris. Tuomet šie gyvūnai tampa nereikalingi,“ – pasakojo gyvūnų priežiūros specialistė.
Šiuo metu Lietuvoje galima pastebėti išaugusį būtent vieno driežo – iguanos – populiarumą. Zoologijos sodo specialistai tikina, kad pastarosiomis savaitėmis padažnėjo gyventojų skambučių, norinčių įsigyti būtent šį gyvūną. Neretas paskambinęs teiraujasi dėl iguanų priežiūros specifikos, laikymo sąlygų, kainos.
A.Pikūnienė spėja, kad toks susidomėjimas atsirado dėl prasidėjusios iguanų prekybos didžiausiuosiuose prekybos centruose.
„Veikiausiai šie gyvūnai vėl pradėti pardavinėti visiems norintiems juos įsigyti. Nereikėtų pamiršti, kad iguanos ir kiti egzotiški ropliai yra itin reiklūs gyvenimo sąlygoms. Šių gyvūnų laikymui būtina ne mažesnė kaip 30 laipsnių temperatūra terariume dienos metu, nuolatinis oro drėkinimas, specialus apšvietimas, šviežias pašaras. Kai kurių roplių biologijai būdinga skirtinga mityba, priklausomai nuo gyvūno amžiaus. Tarkime, dar mažas iguanos jauniklis daugiausiai minta gyvulinės kilmės pašaru, o tik vėliau pereina prie augalinio maisto. To dažnai nežino gyvūną parduodantys prekybos centrai, kurių darbuotojai turėtų suteikti daugiau informacijos apie parduodamą gyvūną. Prisiminkime gyvūnėlio gyvenimo etapus. Tai veisėjo namai, gyvūno transportavimas į zooparduotuvės karantiną, atvykimas į perkybos vietą, patekimas pas naują šeimininką. Visa ta virtinė besikeičiančių sąlygų skirtinguose etapuose turi veikti kaip vienas mechanizmas, kuris užtikrintų gyvūno gerovę. Tačiau taip būna toli gražu ne visuomet. Pirkėjas turėtų įsitikinti, kad įsigyja sveiką augintinį. Šeimininkas, neturėdamas pakankamai žinių ir susiduręs su problemomis, kurių spresti nėra pasiruošęs, dažnai renkasi lengviausią būdą – atsikratyti augintiniu,“ – apie liūdną įsigytų egzotinių gyvūnų likimą pasakojo specialistė.
Prieš įsigyjant gyvūną būtina atlikti namų darbus. Pasak zoologijos sodo veterinarijos specialisto Beno Arūno Noreikio, tokių egzotinių gyvūnų kaip iguana namuose laikyti apskritai nepatartina, kadangi auginant tokius gyvūnus itin sudėtinga jiems užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas.
Taip pat derėtų pasidomėti, iš kur perkamas gyvūnas atvyko, ar jis buvo išveistas legaliu būdu ir yra sveikas.
„Visgi nusprendus laikyti šį gyvūną, reikėtų žinoti, jog laikomos nelaisvėje, iguanos greitai pripranta prie žmonių, mėgsta dėmesį ir bendravimą. Dėl intelekto, kuris dažnai prilyginamas šuns intelektui, jos greitai pripranta prie žmogaus, joms būtinas nuolatinis dėmesys, užimtumas. Jeigu įsigijus gyvūną kylą neaiškumu dėl jo sveikatos, laikymo sąlygų, neskubėkite šio gyvūno atiduoti į prieglaudą. Toks gyvūnas kaip iguana, keičiantis jo aplinkai patiria begalinį stresą, o to nereikėtų linkėti jokiam gyvam padarui. Todėl skatinčiau prieš perkant gerai pasidomėti įsigyjamu gyvūnu, kad pas jus jis augtų laimingas ir sveikas“ – apie gyvūno laikymo sąlygas ir gyvūnų gerovę pasakojo B.Noreikis.
Žaliosios iguanos gimtinė – atogrąžų miškų sritys Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione. Tai stambūs driežai, užauga iki 2 m ilgio, 5-7 kg svorio. Patelės kiek smulkesnės.
Gamtoje gyvena apie 10 metų, tačiau nelaisvėje gali išgyventi ir 25-erius metus. Minta žolėmis, vaisiais, daržovėmis, vabzdžiais.
Viršugalvyje iguanos turi trečiąją akį. Tai šviesai bei šilumai jautrių ląstelių sankaupa, kuri padeda susirasti gyvūnams tinkamiausią vietą kūno įšildymui. Be to, tai panaudojama ir apsisaugoti nuo plėšrūnų, nes pastebimas jų iš viršaus metamas šešėlis.
Iguanos – puikios plaukikės. Po vandenui jos gali išbūti ilgiau nei pusvalandį. Neretai šie gyvūnai yra gaudomi gamtoje ir parduodami kaip naminiai gyvūnai. Be to, jos medžiojamos dėl odos bei delikatesu laikomos mėsos. Iguanų oda naudojama piniginėms, batams gaminti. Toks aktyvus šių gyvūnų naikinimas labai sumažino jų skaičių gamtoje. Siekiant sustabdyti tokį žmonių elgesį šių gyvūnų atžvilgiu, žalioji iguana įtraukta į CITES II priedą.
