Su vonios kambario įrenginiais dirbantys specialistai žino visas šias problemas ir daugeliu atvejų pagalvoja už mus. Mums tereikia tuos sprendimus pasimatuoti ir jais tiesiog naudotis.
Apie tai, kaip galima išspręsti mažos vonios uždavinius, kalbamės su „Laufen“ pardavimų vadovu Baltijos šalims Nerijumi Bakšiu.
Koks vonios kambarys yra iš tiesų mažas?
Šį klausimą ekspertui uždavėme ne veltui. Mat mūsų supratimas apie dydį yra gana reliatyvus, na, o vonios kambario dydį mes dažniausiai matuojame dalykais, kuriuos galima į jį sutalpinti. Tačiau, pripažinkime, tai priklauso nuo sumanumo!
Anot N.Bakšio, mažu bendrą vonios ir tualeto kambarį galima laikyti tada, kai jo plotas yra iki 4 kv. m. Verta paminėti ir atskirus tualeto kambarius, kurie dažnai būna itin maži (iki 1,5-2 kv. m), ir kuriuose, be unitazo, labai norėtųsi sutalpinti ir praustuvą, ir spintelę reikmenims susidėti.
Tačiau pašnekovas pastebi, kad mažiems kambariams būdingų iššūkių kartais netrūksta ir didesnėse erdvėse, kuriose papildomų apribojimų sudaro pats išplanavimas, durų ir langų pozicijos, vandens įvadai ir kiti dalykai.
Amžina dilema arba kaip nesusipykti su antrąja puse
Įsirenginėdami vonios kambarį daugelis susiduria su dilema – vonia ar dušo kabina? Argumentų už abu variantus galima surasti ne vieną, tačiau svarbiausia čia, ko gero, yra mūsų įpročiai. Tad N.Bakšys pirmiausia pataria atsakyti sau į klausimą: ar jūs dažnai maudotės vonioje, ar tiesiog norite ją turėti?
Ne paslaptis, kad kuriant namus poros nuomonės ir poreikiai neretai išsiskiria. Jai norisi malonaus atsipalaidavimo vonioje, o jis šio pomėgio neturi ir norėtų maudytis nelaipiodamas „per barjerus“. Tad kaip rasti tą kompromisą? Ir ar visada argumentas, kad „voniai čia per mažai vietos, teks įrengti dušą“, yra teisingas?
„Laufen“ pardavimų vadovo teigimu, paradoksalu, tačiau kartais vonia mažai erdvei tinka labiau negu dušas. Dėl šios priežasties įrenginėjant mažiausią Lietuvoje loftą (12 kv. m) 2015 m., dizaineriai Kalinauskai vonios kambariui pasirinko ne dušą, o vonią, kurią galima naudoti ir kaip dušą. Mat 70 cm pločio vonia yra dar pakankamai patogi prausimuisi, o 70 cm pločio dušo kabinoje nusiprausti net ir vidutinio kūno sudėjimo žmogui yra iššūkis. O plotis šiuo atveju buvo ribojantis veiksnys.
Svarbiausi klausimai, į kuriuos reiktų sau atsakyti
Anot N.Bakšio, sprendžiant šią dilemą pirmiausia vertėtų atsakyti sau į kelis klausimus. Pirmiausia, kokio dydžio vonia būtų patogi ir patenkintų visus lūkesčius? Nes vonių yra įvairaus dydžio ir netgi labai mažų (pvz., 100x70 cm), tačiau reikėtų suprasti, kad į tokią vonią patogiai neatsigulsi ir knygos nepaskaitysi.
Paskui reiktų žiūrėti, kaip vonios kambaryje dėliojasi kiti jo atributai ir kiek lieka ploto patogiam judėjimui. Specialistas pataria tarp vienas šalia kito esančių prietaisų (tokių kaip unitazas, bidė, praustuvas ir pan.) palikti bent 20-25 cm tarpus, o patogiam išlipimui iš vonios - maždaug 90x75 cm erdvę. Na, o jeigu komfortas kambaryje dėl vonios įrengimo nukenčia, geriau jos atsisakyti ir dažniau nueiti pasilepinti į SPA?
Jeigu be vonios visgi neįsivaizduojate savo namų ir gyvenimo, „Laufen“ asortimente galima rasti laisvai statomų kompaktiškų vonių, skirtų nedidelėms erdvėms. Jos pagamintos iš kompozicinės medžiagos „Sentec“, su santykinai plonomis sienelėmis, tad vidinis vonios indas yra maždaug dešimčia centimetrų didesnis nei įprastos vonios. Mažiausios iš jų yra ovali 150 x 70 cm vonia arba originali apvali 130 cm skersmens vonia. Pašnekovas pastebi, kad laisvai statomos vonios dabar ypač populiarėja.
Pagrindinės vonios kambario įrengimo taisyklės
Iki centimetrų suplanuota erdvė. Be optinių triukų (kokybiškesnis apšvietimas, veidrodžiai, šviesesnės spalvos ir pan.), erdvę galima pasididinti ir keliais realiais centimetrais. Pažangiausi įrangos gamintojai dabar siūlo ne tik kompaktiškus, keliais centimetrais mažesnius nei standartiniai, unitazus; sumažintų matmenų praustuvus. Kai kurie gamintojai išrado naujas santechninės keramikos receptūras (pvz., šveicarų gamintojas „Laufen“ turi „Saphirkeramik“, ispanų „Roca“ – „Fineceramic“), kurios leidžia gaminti gerokai plonesnių sienelių, bet ne mažiau tvirtus praustuvus. Jie ne tik atrodo elegantiškai, gracingai, bet ir leidžia rinktis mažesnių išorinių matmenų praustuvą su nemažesniu vidiniu dubeniu, nuo kurio priklauso prausimosi patogumas. Taip galime „laimėti“ net kelis papildomus centimetrus, kurie būna tokie brangūs mažoje erdvėje.
Du viename. Didieji santechnikos gamintojai dabar siūlo daug unitazų su integruota bidė funkcija variantų. Pigiausias variantas: bidė dušas integruotas į unitazo dangtį (pvz., „Roca Multiclean“). Pažangiausiuose, aukščiausių higienos ir komforto standartų įrenginiuose vandens pašildymo, sistemos valymo, bidė dušo ir kitos funkcijos sumaniai integruotos keraminiame unitazo korpuse - iš pirmo vaizdo net nesuprasi, kad tai nėra įprastas unitazas. Pasirinkę tokį įrenginį ir vietos sutaupysite, ir savo sveikatai pasitarnausite, ir intymios higienos palaikymas taps nepalyginamai patogesnis ir kokybiškesnis.
Patikėti darbus specialistui. Jei nesate iš prigimties apdovanotas interjero dizaineris, patikėkite šį darbą specialistui. Jei tokios galimybės nėra, turbūt reikėtų privengti drąsių eksperimentų su įvairiomis formomis, medžiagomis, spalvomis. Vonios įrangą geriausia rinktis iš vieno-dviejų gamintojų; pasidomėti, kiek maksimaliai galima rištis prie vienos dizaino kolekcijos. Nesivaikyti madingų formų aukojant funkcionalumą, praktiškumą ir... savo paties nuojautą. Formos, daiktai turėtų ne tik derėti tarpusavyje, bet ir rasti ryšį su vonios erdvėje esančiu žmogumi, su jo dvasia, ir tarnauti atsipalaidavimui, o ne blaškyti dėmesį savo įmantrumu ir neįprastumu.
