Šeimos verslas vadinasi „Collibrie Antiques“ – pora medžioja įvairiausius sendaikčius, antikvarinius daiktus užsienio turgeliuose ir vėliau perparduoda tiems, kas labiausiai ieško išskirtinių daiktų. Kaip gimė ši veikla ir apskritai meilė sendaikčiams?
„Manau, kad viskas prasidėjo nuo vyro mamos – ji labai mėgsta sendaikčius ir antikvarą. Visą gyvenimą buvusi buhalterė ji pasuko į restauravimą ir tiesiog negali be to gyventi. Visą tą meilę ji perdavė ir savo sūnui – mano vyrui, tad taip ir užsikabinome“, – juokiasi Aleksandra.
Pradžia – Londone
„Prieš septynerius metus gimusi papildoma veikla prasidėjo Londone, kur mielai vaikščiodavome sendaikčių turgeliuose ir parduotuvėse bei pirkdavome tai, kas mums patikdavo ir būdavo gražu“, – prisimena pašnekovė. Ji sako, kad tada ir kilusi mintis, kad gali ne tik pirkti, bet ir parduoti daiktus, kadangi visų namų sendaikčiais nepakrausi.
„Mes kruopščiai išanalizuodavome tai, ką įsigydavome, galėdavome per naktis sėdėti internete ir ieškoti informacijos apie kūrėjus ir patį daiktą. Tai buvo ir yra mūsų hobis ir aistra. Daug laiko skiriame prekių aprašymams ir jų istorijos atradimams. Tad taip pamažu susikūrėme savo puslapy Etsy.com platformoje ir pradėjome pardavinėti atrastus daiktus“, – sako A.Šmigelskienė ir priduria, kad atrasti daiktai keliauja į tokias šalis kaip Tokijas, JAV, Italija, Vokietija, JAE ir kt.
Aleksandra prideda, kad neturėjo didelių lūkesčių ir tikslų, kad ši veikla padės parturtėti – kur kas labiau masino pats procesas pasinerti į istoriją ir tai, ką slepia patys sendaikčiai.
Kaip naujoko sėkmė „prisvilo“
Šiame darbe netrūksta ir nuotykių, ir praradimų. Kaip pasakoja Aleksandra, nutiko taip, kad tik pradėjus pardavinėti sendaikčius, jie su vyru aptiko nuostabias rankų darbo keramines lempas – vienetines visame pasaulyje. Jų kaina buvo vos keli eurai, o pardavė jas už daugiau kaip 200 eurų. Tiesa, sandoriui nebuvo lemta įvykti, kadangi pirkėjus Prancūzijoje ir Vokietijoje lempos pasiekė visiškai sudužusios...
„Praradimas buvo tikrai didelis, juk analogų pasaulyje nėra ir mes sugebėjome prarasti tikrai vertingus daiktus... Po šio skaudaus atvejo išmokome pakavimo subtilybių, juokauju, kad mano vyras tapo pakavimo asu ir visi klientai būna labai nustebę aukšta ir saugia pakavimo kokybe. Po tos nesėkmės pardavėme labai daug prekių ir daugiau tokių dalykų nepasitaikė“, – sako pašnekovė.
Paklausta, kaip atranda perliukus, ji sako, kad pirmiausia parduotuvėse lankydavo gyvai. „Iš Londono grįžome į Lietuvą ir kurį laiką buvome apleidę savo veiklą, tačiau kai persikėlėme į Olandiją, sendaikčiai sugrįžo su nauja jėga, kadangi šioje šalyje jie labai populiarūs. Tai tapo kiekvieno mūsų savaitgalio tradicija. Turiu neblogą intuiciją, todėl užtenka tam tikrų detalių, kurios padeda atskleisti, ko tas daiktas vertas. Žinoma, ne visada pavyksta atrasti auksą pelenuose, tačiau smagu sumokėti už daiktą kelis eurus ir parduoti jį už šimtus“, – sako Aleksandra.
Kaip atpažinti vertingą daiktą antikvare ir sendaikčiuose?
„Man širdy visada išliks tos lempos, kurias praradome ir olandiškos tradicinės vazos“, – sako Aleksandra paklausta apie didžiausią įspūdį palikusius sendaikčius. Ji juokauja, kad, jeigu būtų jos vyro valia, namai būtų tikras antikvariatas, tačiau jai pačiai kur kas labiau prie širdies ne apstatyti namus sendaikčiais, bet juos pardavinėti.
„Turiu vieną kitą daiktą, bet nesistengiu jų namuose išstatyti kaip parodoje. Apskritai ateityje svajočiau turėti savo sendaikčių parduotuvę, nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje. Esame labai laimingi sugebėję paprastą pomėgį paversti verslu, nes jo dėka atrandame vis naujų dalykų. Susipažinome su daug įdomių žmonių, atradome daug miestų ir miestelių, kuriuos apkeliavome dėl vienokių ar kitokių prekių“, – sako Aleksandra.
Paklausta, o kaip Lietuvoje, ar galime aptikti įdomių ir vertingų daiktų, Aleksandra atsako, kad mūsų šalyje tikrai galime atrasti perliukų, tačiau sendaikčius čia dažniau parduoda perpardavinėtojai, o ne tikrieji savininkai. Jai kur kas labiau patinka sendaikčių parduotuvėlės Olandijoje.
„Norite rasti vertingą daiktą? Skirkite laiko paieškai internete, pasidomėkite gamintoju. Tiesa, kartais tiesiog ima ir pasiseka – atrandi tai, ko net nesitiki. Šiandien mes su vyru tik pažvelgę matome, ko galima tikėtis iš vieno ar kito sendaikčio, ir ar juo gali susidomėti pirkėjai“, – sako A.Šmigelskienė.