Viskas paprasčiau, kai žmogus laimingas. Tada juoda tampa balta, pienės pūkas – rože, palapinė – rūmais, o jūra – vandenynu. Dauguma tiki, kad laimė slepiasi kažkur už šimto mylių arba tupi ant pasaulio krašto, kur jos ieškojo asiliukas. Bet taip nėra.
Laimė yra ten, kur esame mes.
Aš ir buvau kaip tas asiliukas ant pasaulio kraštelio, nuolat besigriebianti kraštutinumų, vėjavaikė, kurios galvoj net ir dabar kartais švilpia vėjai. Nesistengdama niekam patikti ar įtikti, nuolat „krisdavau“ kam nors į širdį, ir nuo to aš nuolat „bėgdavau“, nes mano širdy niekas ilgai neužsibūdavo. Gal dabar aiškiau suprantu, kad ne veltui, nes į mano gyvenimą ir širdį ne vieną kartą beldėsi – JIS. Jau vėliau, kai jaunuolis žaliom akim išstūmė iš mano širdies vienatvę ir paliko joje vietos tik sau, prisipažino, mane dar antroje klasėje buvo karštai pamilęs.
Paauglystėj net negalėjau pagalvoti, kad man jis galėtų patikti – chamiško būdo, įkyriai nuolat siuntinėjantis žinutes, o ką jau kalbėt, kad jaunesnis net keleriais metais. Jam nė motais buvo mano atžarūs žodžiai.
Net kelerius metus nesimatę ir netyčia susitikę kaime, šnekučiavomės kaip seni pažįstami. Buvau baigusi abitūrą, todėl žinojau, kad rugpjūčio pabaigoje žingsniuosiu Vilniaus gatvėmis. Tiesą pasakius, netroškau tapti studente. O čia dar žaliaakio kompanija vakarais ėmė ir apsuko galvą... Koks jis suvyriškėjęs jau buvo. O jo jausmai – vis dar tie patys, tik aš nieko stipraus taip ir nepajutau. Taip ir pabėgau į didmiestį, nors mano žaliaakis prašė likti kartu, jam liko tik laiškelis, nes išnykau nieko nesakius.
O Vilniau! Gal aš naivi ar dar kokia, bet į Vilnių keliavau su mintimi – ten rasiu savo vienintelį. Ir Jūs nepatikėsit! Bute, kuriame turėjau nuomotis kambarį, buvo apsistojęs jaunuolis, kuris tą kartą man ir atidarė duris – vos tik jį pamačiau, kūnu nuvilnijo įsimylėjimo banga, o mintyse sušukau: „JIS – mano gyvenimo meilė“.
Jis buvo lietuvis, studijuojantis Jungtinėje Karalystėje. Draugystė tarp mūsų užgimė žaibiškai, taip ir draugavom per atstumą, kas pusę metų susitikdami, dalydamiesi ilgesiu ir žinutėmis.
Tačiau vieną dieną kažkas nutrūko. Trūko dėmesio, prisilietimų, buvimo šalia... Beveik po dvejų metų aš pasukau savo keliu – nieko nesigailėdama. O čia vėl vasara! Atostogos kaime, saulė, draugai ir... žaliaakis. Turiu pripažinti, kad tada jaučiausi kalta, kad per dvejus metus į jo reguliariai rašomas žinutes apie ilgesį, meilę ir įkyrius skambučius aš niekad nesiteikiau atsakyti. O tas išdykėlis likimas, kad ir kaip vengiau žaliaakio, mus, o gal greičiau JĮ, pas mane atginė tiesiai priešais mano mašiną. Taip netyčia mes susitikom, o jis mane tik apkabino ir pasakė, kaip labai manęs ilgėjosi.
Pamilau jį taip, kaip niekada dar nieko nemylėjau, nes mano žaliaakis mane to išmokė, išmokė, ką reiškia sakyti „myliu“, ką reiškia žinoti, kad esu Jam viskas, jausti, kaip stipriai Jis spaudžia mano delną net tada, kai mes prieinam „kryžkelę“, pajutau, ką reiškia tikras rūpestis, šiluma, tikros vyro ašaros, tikras juokas ir supratimas, kad jame aš randu dalelę savęs.
Gal tai tikrai karma? Galbūt praėjusiame gyvenime jau buvom kartu. Na, ir ačiū Dievui, nes laimė yra ten, kur esame mes.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame „Cascada“ (www.trind.lt) įsteigtą prizą – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį su keratinu.
Rinkinį sudaro: atstatomasis nagų balzamas su keratinu, apsauginis nagų lakas su keratinu ir odelių balzamas. Rinkinio vertė – 108 Lt.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
