Buvo niekuo neišsiskirianti vasaros diena – 26 laipsniai šilumos. Tą dieną išsiruošiau į miestą, kad ir kaip tinginys dilgčiojo galvoj, kad likčiau namuose, tačiau kažkas stumte stūmė iš namų. Apsivilkau gėlėtą suknelę, pasileidau savo garbanotus purius plaukus, užsidėjau skrybėlę ir savo lieknomis, gražiomis kojomis žengiau pro duris.
Kažkodėl visai nenustebino, bet vos tik man išėjus pradėjo lyti kaip iš kibiro. Su tuo lietumi atsirado ir jis – Vidmantas. Ne, jis nenukrito iš dangaus, kaip tie sunkūs lašai, tiesiog lyjant pasiūlė išgerti kavos kavinėje. Nežinau, kodėl, niekada nebuvau drąsi, o ypač nepažįstamiems, bet sutikau. Tai buvo pirmas mūsų praleistas vakaras.
Aš net nepajutau, kaip Vidmantas įsiliejo į mano gyvenimą. Mes susitikinėdavome kiekvieną dieną, o kas svarbiausia, tapome vienas kitam reikalingi ir brangūs. Po 6 mėnesių pažinties, Vidmantas netikėtai pasipiršo. Buvau be proto laiminga ir kadangi supratau, kad tai tas žmogus, nusprendžiau jį supažindinti su savo tėvais. Tačiau jie manęs nepalaikė... Dar ir dabar prisimenu tą šviesų kambarį, nesuprantančius tėvų žvilgsnius į jį, į tą laukinį žmogų, kuris iš jų galėjo atimti vienturtę dukterį.
Visada turėjau savo nuomonę, todėl nepaklausiau tėvų ir išvažiavau kartu su juo į Prancūziją. Tai buvo pats laimingiausias mano gyvenimo laikotarpis. Tiek daug šypsenos ir nuoširdaus juoko. Bet aš grįžau, nes manęs laukė studijos, o jis liko ten, nes turėjo pasirūpinti mūsų materialine gerove.
Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, o jis vis manęs nepasikviesdavo pas save, vis kažkur dingdavo, kol galiausiai vieną vakarą į mano skambutį atsiliepė kita moteris. Aš pykau, jaučiausi apgauta, pažeminta, išduota...
Norit tikėkite, norite ne, bet lygiai po dvejų metų, kai sutikau Vidmantą, buvo lygiai tokia pati karšta vasaros diena. Ir aš vėl išėjau, tik šįkart neužklupo lietus ar audra. Tačiau toje pačioje kavinukėje aš sutikau jį – Edvardą, gerų tėvų gerą vaiką. Perspektyvus jaunuolis, farmacininkas ir, žinoma, mano tėvai buvo devintame danguje. Aš susitikinėjau su Edvardu, bet ne iš meilės, norėjau tokiu būdu atkeršyti Vidmantui, nors širdyje jam dar daug mano jausmų priklausė.
Taigi, prabėgo šeši mėnesiai. Buvo planuojamos mano ir Edvardo vestuvės, žinoma – abiejų tėvų iniciatyva. Likus dviem savaitėms iki vestuvių, į mano duris pasibeldė Vidmantas – jis atvyko neperspėjęs manęs pasiimti, tai turėjo būti staigmena man...
Mes visą naktį kalbėjomės. Apie mano laukimą, apie neviltį, apie moterį, kuri, pasirodo, buvo jo sesuo, apie jo begalinę meilę, kuri paskatino siekti geresnio gyvenimo, kaip garanto mano tėvams.
Vidmantas man siūlė viską mesti ir važiuoti su juo, deja, aš su juo neišvažiavau, nes po mano širdim spurdėjo gyvybė – aš laukiausi nuo Edvardo... Vestuvės įvyko, buvo gražios ir didelės. Edvardas geras ir mylintis vyras..
Kartais pasineriu į prisiminimus ir galvoju, kad aš suklydau, labai labai suklydau, pirmą ir lemtingą kartą, kai neišvažiavau su Vidmantu... Dabar turiu baigti rašyti, nes mažylė pravirko. Ji ir Edvardas dabar mano visas gyvenimas. Aš myliu Edvardą, kad ir kaip bebūtų, nes daugiau nenoriu sudaužyti dar vienos širdies...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame „Cascada“ (www.trind.lt) įsteigtą prizą – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį su keratinu.
Rinkinį sudaro: atstatomasis nagų balzamas su keratinu, apsauginis nagų lakas su keratinu ir odelių balzamas. Rinkinio vertė – 108 Lt.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
