Daugelį stebina tai, kad tobulam švaros efektui pasiekti pakanka paprasčiausio vandens, o juk dažnos šeimininkės namai lūžte lūžta nuo skirtingiems paviršiams skirtų valiklių. Kuris iš mūsų nesvajoja apie tai, kad netektų ilgai plušti tvarkant namus? Tiesa, kempinėlė susinaudoja gana greitai, todėl dažniausiai jos ilgai nepanaudosite – teks reguliariai keisti.
Paklausėme specialistų – kas apskritai tas melaminas ir ar tokios kempinėlės yra saugus pasirinkimas.
L.e. Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus pareigas Arvydas Naina:
„Kempinėlės yra paprasta prekė, sudaryta iš polimero, kurio sudėtyje yra melamino. Europos Sąjungoje (ES) melaminas leidžiamas tik gaminiuose, neturinčiuose sąlyčio su maistu. Kai atsirado šis produktas, įtarimų, kad jis gali būti nesaugus, nebuvo (dėl saugos vertinami naujai atsirandantys produktai ir vertinama jų rizika).
Tai patvirtina ir tai, kad Europos Komisijos RAPEX sistemoje (duomenų bazė, kuria naudotis rekomenduojame, kad neįsigytumėte nesaugaus daikto, ir skubaus keitimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius sistema) jokių pranešimų apie šias kempinėles nebuvo paskelbta.
Kempinėlės veikimas analogiškas trintuko veikimui – mechaniškai nugramdomas nešvarumas, kuris pasišalina su kempinėlės mikrolikučiais.“
VŠĮ Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius
„Melaminas yra organinis azoto junginys ir pats vienas gaminiuose yra beveik nenaudojamas. Vartotojus pasiekia gaminiai, kuriuose yra tam tikri melamino polimerai. Melaminas taip pat naudojamas kaip degumą mažinanti medžiaga ir kaip plastifikatorius. Polimerai yra kelių tipų – melamino dervos, naudojamos melamino indams, ir melamino putos, naudojamos kempinėlių gamybai.
Melamino putos yra polimeras iš melamino, formaldehido ir natrio disulfito. Šis polimeras yra pakankamai kietas ir porėtas, todėl naudojamas kaip abrazyvinė medžiaga, mechaniškai nubrūžinanti nešvarumus. Jeigu kalbėtume apie tokių kempinėlių saugumą, jos nėra pavojingos, kadangi tas junginys (polimeras) yra pakankamai stabilus. Jeigu išsiskiria, tai tik labai maži kiekiai formaldehido, tačiau tyrimų apie problemas su išsiskiriančiu formaldehidu neteko rasti.
Jeigu žiūrėtume plačiai, iš aplinkosauginės pusės, melamino putos, kaip ir bet kuris kitas plastikas, lengvai nesuyra. Melamino kempinėlės dėvisi, tam tikros mikrodalelės nuplaunamos į kriauklę ir patenka į vandentiekį, dalis pereina per valymo įrenginius ir gali prisidėti prie mikroplastiko taršos. Manyčiau, kad tai – pagrindinis pavojus.
Įprastos kempinėlės būna pagamintos iš celiuliozės ir/arba poliesterio ir yra perdirbamos (tuo skiriasi nuo melamino kempinėlių). Jeigu kalbėtume, ar melamino kempinėles naudoti saugiau nei įvairius valiklius, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į vartotojo sąmoningumą – ar renkamasi aplinkai ir sveikatai „draugiškesni“ valikliai, ar pirmas pasitaikęs produktas iš lentynos? Svarbu sau įsivardyti, kas jau yra naudojama ir ko siekiama išvengti.
Jeigu siekiama mažinti vartojimą ir atliekų sukūrimą, tai galbūt neprireiks ir melamino kempinių, o, pavyzdžiui, galime apsieiti su šluoste iš senų drabužių ir natūraliais valikliais kaip soda, actas, o jei mums reikia pirkti valiklius – tai jau didesnis vartojimas, ir galimai susiduriame su cheminių medžiagų poveikiu. Visada galime pasirinkti saugų ar mažiau saugų būdą valyti namus.
Norėčiau paminėti ir melamino indus, kurie turi teigiamų savybių, tokių kaip lengvumas, tvirtumas, ilgaamžiškumas, nedidelė kaina. Indai gaminami iš melamino-formaldehido dervos. Bet yra ir susijusių rizikų – indų nerekomenduojama kaitinti, juose šildyti maisto mikrobangų krosnelėse. Manoma, kad juose gali būti nedidelis kiekis nesureagavusio melamino, kuris veikiant karščiui ar sąlyčiui su rūgščiu maistu gali išsiskirti ir patekti į maistą, todėl šių indų nerekomenduojama naudoti vaikams.
Taip pat melamino indai, kaip ir daugelis plastikų, greitai biologiškai nesuyra, o dar ir yra neperdirbami, todėl tai nėra aplinkai „draugiškas“ variantas.“
