Ši E. Bučienės Kalėdų dekoravimo idėja rėmėsi lietuvių kultūra – tautosaka, tautodaile, vizualiaisiais menais, tradicijomis ir jų raiška. Neseniai restauruotose istorinėse vieno seniausių Vilniaus restoranų erdvėse knygų skulptūros lyg lietuviški koplytstulpiai ar Neringos vėtrungės traukia praeivių žvilgsnius, stovėdamos šalia saulės išdžiovintais žiedais ir žvakių šviesa išpuoštų miško eglučių, ir kuria jaukią bei ypač jautrią šventinę nuotaiką.
Pasak menininkės, knygų skulptūros – tai ne tik paralelių paieškos Lietuvos kultūros ištakose, bet ir kvietimas diskutuoti apie knygų likimus – jų gausų archyvinį palikimą ir fizinį kaip materialių daiktų perteklių nuolat atsinaujinančioje aplinkoje.
„Knyga man – ir meno kūrinys, ir minties klajonės, proto mankšta, idėjų klodai ir impulsai. Man jauku, kai aplinkoje yra knygų. Jos įkvepia, atitraukia nuo rutinos, užgimsta kaip idėjinė interjerų, dekoracijų ašis ar reikšmingas elementas, kuris atveria plačias galimybes diskusijoms“, – sako idėjos autorė ir kūrėja.
„Išsaugoti, atkurti, tęsti ir kartu plėtoti, aktualinti knygų temą“, – tokią kartelę šiemet yra iškėlęs restoranas „Neringa“. Todėl kurdama šventines dekoracijas E. Bučienė stengėsi atliepti erdvės filosofiją ir principus bei savo indėliu praplėsti tiek minties, tiek estetikos ribas.
„Knyga šventiniam restorano dekoravimui pasirinkta ne tik kaip simbolis ir minties bei pasakų šaltinis, bet ir kaip forma bei įrankis. Šitokiu būdu knygai buvo suteiktas naujas gyvenimas – galimybė būti gražiausios metų šventės dalimi. Leidiniai dūlėtų užmarštyje, tad šitokia jų transformacija tebūna mūsų pagarbos ženklas išminčiai, knygai ir ją kūrusiems. Taip pat ir nuoširdus linkėjimas kurti visiems drauge savą ir savitą kalėdinę pasaką Vilniui. Ją pradėti galėtume nuo linkėjimo ar tiesiog gero žodžio – sau pačiam ir visiems, esantiems šalia ir širdyje. Tegul tas linkėjimas būna simbolinis Kalėdų dvasia nušvitusios pasakos šauklys“, – idėją pristato „Art Interior by EB“ studijos įkūrėja.
Pasak menininkės, pagrindinė idėja buvo ne tik sukurti unikalias šventines dekoracijas, bet ir suteikti joms idėją ir gyvybę – kviesti lankytojus ir žiūrovus susimąstyti ir padiskutuoti apie knygų vertę, prasmę ir kartu perteklių.
„Kokių tik pasakų neprirašyta knygose! Jose – ištisa mūsų kultūros pulsuojanti gyvybės versmė, gausybės ragas. Knygos, kaip ir pasakos, kas kartą kreipiasi į savo klausytoją su savomis intencijomis. Tačiau kiekviena pasaka užgimsta iš noro kažką duoti kitam: dalintis, įkvėpti, praplėsti ribas, mokyti, paguosti, svajoti, linkėti… Ir mes, norėdami sukurti kalėdinę pasaką Vilniui, ilgai svarstėme, kokia ji galėtų būti? Kalėdų dvasia išsipuošusi simbolinė Neringos ir Naglio istorija, o gal pasaka apie mergaitę su šokolado plytele? Nesvarbu, kokia ji, svarbiausia – norėjosi, kad mūsų kurta kalėdinė pasaka žadintų viltį“, – šventinės dekoracijos idėja dalijosi meninės instaliacijos kūrėja ir autorė.
Paklausta, ar visos šios meninės skulptūros sukurtos būtent iš pasakų knygų, aistringa literatūros gerbėja E. Bučienė patikina, kad kiekviena čia esanti knyga – kupina savų stebuklų ir iš dalies galėtų būti vadinama savotiška pasaka.
