Savanoriai mentoriai gali padėti ukrainiečiams kuo greičiau integruotis į naują gyvenimą dalindamiesi praktiniais patarimais.
„Norėjome, kad nuo karo pabėgę žmonės kuo greičiau pasijustų savi ir sukurtų draugiškus ryšius, kurie jiems padėtų adaptuotis nežinomame mieste. Džiaugiamės, kad tokia bendrystė vis plečiasi“, – pranešime spaudai sako projektą inicijavusios Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Anot jos, netrukus planuojama plėsti programą ir pasiūlyti tokią galimybę ne tik ukrainiečiams, bet ir į Vilnių atvykstantiems ar jau apsigyvenusiems kitų šalių piliečiams.
Užpildę registracijos anketas, prie iniciatyvos jau prisijungė 649 mentoriai ir 351 ukrainietis, o pagal atvykėlių prioritetus buvo sudarytos beveik 400 porų. Patys programos dalyviai iniciatyvą vertina itin palankiai – 92 proc. nurodė, kad vertina „gerai“ arba „labai gerai“.
Pirmasis programos etapas, trūkęs du mėnesius, buvo skirtas padėti nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams, apsigyvenusiems Vilniuje. Mentoriai užsiregistravusiems ukrainiečiams skiria individualų dėmesį ir laiką, taip pat padeda kurti tolesnį socialinį ryšį.
Savanoriams yra teikiama informacija, kur nukreipti užsieniečius reikalingoms migracijos procedūroms, pasiteiravimui dėl apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, paramos maistu ir būtiniausiomis higienos bei buities priemonėmis, vaikų švietimo ir užimtumo, įsidarbinimo klausimais. Beveik 400 susidraugavusių porų jau spėjo įsitikinti, kad žmogiškasis ryšys daro stebuklus.
Projektas pranoko lūkesčius
Vilnietė Kristina, panorusi savanoriauti programoje, iškart užpildė registracijos anketą ir tapo pirmąja iniciatyvos mentore, kuriai buvo paskirta globotinė iš Ukrainos.
„Labai laukiau susitikimo su Iryna. Kai susisiekiau, ji dar buvo pakeliui į Lietuvą, o aš pradėjau nerimauti, ar tuomet galėsiu jai suteikti pakankamai pagalbos ir patenkinti jos poreikius bei lūkesčius. Kai pradėjome bendrauti, iškart pajutau, koks protingas ir geras žmogus ji yra.
Kai pirmą kartą susitikome, Iryna pasakė, kad vienintelė parama, kurios jai tikrai reikia, tai retkarčiais su kuo nors pasivaikščioti ir pasikalbėti. Tai mane labai nuramino ir suteikė pasitikėjimo – dėkoju Irynai, kad ji yra tokia draugiška. O tapimas mentore pranoko mano lūkesčius – aš sutikau puikų žmogų, kurį nuoširdžiai galiu vadinti draugu“, – džiaugiasi Kristina.
Iryna šia pažintimi ne mažiau patenkinta:
„Kristina suteikė man daug reikalingos paramos ir patarimų, o kai pasiekiau Vilnių, ji padėjo man čia pradėti naują gyvenimą. Esu jai labai dėkinga. Man taip pat labai pasisekė viename iš „Vilniushyvanka“ renginių sutikti Gintarę, vieną iš iniciatyvos įkūrėjų. Nuo pat pirmo susitikimo mes užmezgėme šiltą ryšį. Jos abi yra nuostabūs bei dideles širdis turintys žmonės. Aš jaučiuosi labai laiminga, kad jas radau!“
Šeimų draugystė tęsiasi
Ukrainietė Irina iš Chersono atvyko į Vilnių ir apie programą sužinojo ukrainiečių registracijos centre. Jau po savaitės susipažino su Jovita, o dabar jųdviejų šeimų draugystė tęsiasi daugiau nei mėnesį. Irina turi 8-erių metų dukrą, kuri jau sėkmingai Vilniuje lanko mokyklą, o Jovita augina 11-metį sūnų Bernardą, tad susitikimai kartu su vaikais tikrai nebūna nuobodūs.
Būtent Bernardas kiekvieną savaitę nusprendžia, kur šeima susitiks ir ką veiks kartu. Dėl šių susitikimų Irinos dukra jau išmoko atskirti savaitės dienų pavadinimus, nes žino, kad susitikimai vyksta šeštadieniais, o klausinėti apie kitą pasimatymą mergaitė pradeda jau pirmadienį.
Kaip sako Irina, jie niekad nesusitinka toje pačioje vietoje, vis atranda naujus Vilniaus kampelius. O abiejų moterų, Irinos ir Jovitos, bendravimo nepavadinsi kaip mentorės bei atvykėlės. Jos jaučiasi taip, lyg būtų seniai pažįstamos draugės, o jų pokalbių temos paprastos ir kasdieninės – nuo vaikų rūpesčių iki maisto gaminimo.
Irina labai laukia, kada galės grįžti namo į Ukrainą, kur liko vyro močiutė, kad vėl galėtų su visa gimine susėsti prie didelio pietų stalo. Apsilankyti savo gimtinėje po karo ji jau spėjo pakviesti ir naująją draugę Jovitą.
Mentorystė padeda jaustis reikalingu
Padėdamas kitam, padedi ir sau – įsitikinusi mentorė Rūta:
„Mentorystė programoje padeda man įprasminti savo laiką bei jausti, jog galiu padėti – savo darbais, kontaktais, mažais dėmesio ženklais. Be to, turiu progą pažinti ukrainiečių kultūrą, mokytis dar nepažintos ukrainiečių kalbos.“
Turiu progą pažinti ukrainiečių kultūrą, mokytis dar nepažintos ukrainiečių kalbos.
Jos globotinė Anastasija jaučiasi dėkinga Rūtai už pagalbą:
„Atvykęs iš kitos šalies, atsiduri tau visiškai neįprastoje vietoje tarp skirtingų žmonių. Viskas yra nepažįstama, jautiesi kaip Alisa stebuklų šalyje... Nuoširdus ačiū mano mentorei Rūtai ir jos draugei. Jei ne jos, man būtų buvę nepaprastai sunku susitvarkyti tiek dokumentų.
Juk reikėjo užpildyti daug anketų, pateikti paraiškas dėl dotacijų, mokesčių, mokėjimo kortelių. Pati nebūčiau visko sutvarkiusi iki šiol.“