Šiek tiek istorijos
Puansetija tokį vardą gavo ne šiaip sau. Amerikiečių politikas ir diplomatas Joelas Robertsas Poinsettas, teigiama, labai mylėjęs ir kolekcionavęs šiuos nuostabius augalus, todėl jie taip pavadinti šio iškilaus žmogaus garbei. Kai kur rašoma, kad puansetija J. R. Poinsetto buvo atgabenta iš Meksikos į Jungtines Valstijas dar 1825-aisiais. Tačiau šiai gėlei pasiekti neblėstančią šlovę dar nebuvo laikas. Amerikoje jos valanda sužibo maždaug 1900-aisiais, kai šias gėles pradėjo auginti Ecke šeima, sukūrusi ypatingą būdą, kad jos būtų kuo vešlesnės ir tankesnės. Tiesa, vėliau savąjį auginimo variantą pasiūlė ir JAV universiteto mokslininkas, tačiau Ecke šeima ir toliau išlieka tarp lyderių.
Apskritai puansetijos gimtinė – Centrinė Amerika, kur augalas pasiekia net 3 metrų aukštį. Indėnai šią gėlę labai vertino: naudojo gydomiesiems tikslams, o lapais dažydavo audinius. Tiesa, dabar punasetijos priskiriamos prie nuodingųjų augalų, mat jų sultys gali sudirginti odą. Taigi karpydamos puansetijų ūglius, mūvėkite apsaugines pirštines. Protinga jas laikyti ir kiek toliau nuo mažų vaikų bei gyvūnų.
O ką byloja legendos? Ogi tai, kad puansetija – laukinis Meksikos augalas – tapo vienos mergaitės išsigelbėjimu. Pepita, prieš kelis šimtmečius Kalėdų proga neturėjo jokios dovanos kūdikėliui Kristui. Paraginta pusbrolio, kad būtinai turinti kažką nunešti, ji pakeliui prisiskynė žolių. Nuėjus prie altoriaus, įvyko stebuklas – gėlės sužydėjo, prapliupo nenusakoma raudonos spalvos jūra... ir buvo pavadintos Flores de Noche Buena (Šventosios nakties gėlėmis).
Kaip išsirinkti ir prižiūrėti?
Žinia, per Kalėdas mums įprasta matyti raudonąsias puansetijas, tačiau jos gali būti ir gelsvos, balkšvos, rausvos... Tad kaip išsirinkti tinkamą? Dalijamės keliais svarbiais patarimais:
- Puansetijos grožybė – ryškiaspalviai pažiedlapiai, o ne žiedai, kurie dažniausiai nebūna itin išvaizdūs. Tačiau jie atlieka ypatingą vaidmenį vertinant gėlės ilgaamžiškumą. Kuo mažiau jie prasiskleidę – tuo ilgiau puansetija jus džiugins savo grožybėmis.
- Pirkdamos gerai apžiūrėkite puansetiją iš visų pusių, kad ji nebūtų pageltusiais, pažeistais lapais, supuvusiomis šaknimis, perlaistyta ar per daug sudžiūvusi ir t. t. Gėlė turi atrodyti nepriekaištingai.
- Dar vienas svarbus dalykas – puansetija labai bijo šalčio ir bet kokių temperatūros svyravimų. Tad geriau pirkti iš parduotuvės, o ne iš turgaus; taip pat gabendama namo apgaubkite ją, kad nenušaltų.
- Grįžusios stenkitės laikyti šviesioje, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, nes šie neigiamai veikia gražųjį augalą. Šilumos perteklius taip pat daro neigiamą įtaką, tad įvairūs šilumą skleidžiantys prietaisai ir radiatoriai turėtų būti atokiau.
- Laistymas – itin svarbus procesas. Jei vandens bus per daug arba per mažai, puansetijos lapai pradės kristi. Taigi stenkitės nuolat palaikyti drėgmę, kuri svarbiausia gėlės šaknims, bet nepersistenkite. Geriau laistyti dažniau ir mažiau, nei kelis kartus labai gausiai. Dar viena didelė blogybė šiai gėlei – tai skersvėjai. Žiūrėkite, kad nebūtų arti varstomo balkono ar kitoje nepastovios temperatūros vietoje.
- Daugelis gėlę po švenčių pamiršta – suvaidino savo vaidmenį ant kalėdinio stalo, ir gana. Tačiau ją galima išsaugoti. Ideali temperatūra namie dieną – 20 laipsnių, naktį jai patiks gyventi vėsiau. Kai ji nužydės, numes lapus, gėlę apgenėkite iki 10–15 cm aukščio, pašalinkite sudžiuvusias jos dalis ir padėkite į sausą vėsią vietą. Beveik nelaistykite.
- Atėjus pavasariui, puansetiją persodinkite į vazoną ir pradėkite laistyti. Nepamaišys ir specialios trąšos, kad augalas gautų pakankamai mineralų, padėsiančių jam augti. Tiesa, nereikėtų šios gėlės per daug lepinti derlinga žeme. Tokioje žemėje gėlė labai išvešės, bet „tingės“ jus džiuginti gausybe žiedų. Persodinti geriausia į durpių substratą. Vazono apačioje nepamirškite įrengti labai gerą drenažą. Ir vis genėkite silpnus ūglius, pašalinkite džiūstančius lapus. Kai kurie puansetijas pasisodina ir lauke, o vėliau, rudenėjant, perkelia į vazonus.
- Teigiama, kad norint sulaukti ryškių puansetijos lapų, atėjus rudeniui, gėlei reikia pailginti naktį. Taigi 12–14 valandų jai rekomenduojama pabūti tamsoje. Tuo metu galima puansetiją pridengti kokiu nors tamsiu audeklu ar maišeliu. 6–8 savaitės tokių išbandymų, ir gėlė turėtų nusidažyti ryškiai raudona spalva...
- Taigi, kruopščiai prižiūrėkite savo puansetiją, ir ji iš „vienmetės“ gėlės virs kasmet džiuginančia ir Kalėdas papuošiančia žiedų jūra!
