Daug metų sportuojanti senjorė ir karantino metu atranda ką veikti – iš veido nedingsta šypsena, o sportas tokiu metu, pasak jos, tiesiog būtinas dalykas, kad jaustumeisi gerai ir sveikai.
Itin jaunatviškai atrodanti Sabina, paklausta, kaip dažnai sulaukia komplimentų dėl savo jaunatviškumo, šypsosi ir sako, kad nuo septyniasdešimties galima važinėti viešuoju transportu perpus pigiau, tačiau jos dar ilgokai prašydavo pažymėjimo, įrodančio amžių. „Nesureikšminu komplimentų. Manau, atrodau pagal savo amžių, o tie, kurie nieko nedaro, nesportuoja, atrodo vyresni“, – juokauja pašnekovė.
– Papasakokite, kaip šiuo metu gyvenate? Kas jums padeda gerai jaustis ir išlikti geros nuotaikos?
– Mano nuotaika gera – turiu ką veikti. Kai tave uždaro, veikla niekur nedingsta. Kasdien leki leki, o juk ir namuose darbų per akis. Sukuosi tarp namų, augalų ir labai gerai išnaudoju laiką – atlieku visus reikalus, kuriuos apleidau, ypač, kai viskas įdomu, visur norisi pabūti, visur sudalyvauti, sportuoti.
Karantino metą tikrai išnaudoju malonumui – neatlikti darbai slegia, tad dabar puikus metas viską susitvarkyti.
– Ar sportas jus lydi visą gyvenimą?
– Vaikystėje ir paauglystėje, paskui studijų metais užsiėmiau sportine gimnastika. Vieni tais laikais sportavo ir pasuko į profesionalų sportą, kiti nuėjo kitais keliais – aš tapau inžiniere projektuotoja ir šį darbą dirbau visą savo gyvenimą.
Mane traukė menai, dailė, bet taip susiklostė aplinkybės, kad tėtis nukreipė inžinierės keliu. Man šis darbas buvo kupinas kūrybos, labai patiko ir tiko – niekada nebuvo vienodų dienų, vienodų objektų.
Į sportą savo malonumui sugrįžau link keturiasdešimties. Mano kūnas visada norėjo judėti! Tačiau tada dar nebuvo tokios aplinkos ir galimybių, palyginti su šiais laikais ir dėmesiu, skiriamu sportui.
Trisdešimties metų atrodė – kurgi tu eisi? Tačiau prieš 30 metų buvę sportininkai vyrai įkūrė Kauno sportinės gimnastikos veteranų klubą ir po kiek laiko pradėjo kviesti buvusias gimnastes.
Susibūrėme – ir prasidėjo sportas, judėjimas, šokiai ir bendravimas, dalyvavome ir varžybose, įvairiuose festivaliuose, keliavome. Kai Lietuva tapo laisva, pamatėme, kaip pasaulis juda, tik pas mus dar nebuvo tokios kultūros. Pamatėme, kaip viskas vyksta kitose šalyse, ir tai dar labiau motyvavo sportuoti.
Tad laikas bėgo, o mes taip ir renkamės kas savaitę ir sportuojame, tiesa, dabar karantino metu tenka pristabdyti treniruotes, tačiau aš visą laiką sportuoju namie.
Jeigu nori gerai jaustis, vieno karto tikrai neužtenka. Kūnas linkęs trauktis ir stabarėti, reikia kiekvieną dieną daryti kad ir nedidelę mankštelę. Gyvenimo tempas, nežiūrint amžiaus, vis tiek yra. Įtampos žmogų veikia, reikia nepamiršti ir giliai kvėpuoti, tad toks pasimankštinimas reikalingas kasdien.
O dabar dar būtina sportuoti, praleidi vieną dieną, ir žiūrėk jau turi atidirbti kitą dieną. Ką jau kalbėti apie tai, jog žiema, šaltesnis klimatas veikia – kiekvienas esame daugiau susikaustę negu vasarą, o štai vasara ir šiluma mus atpalaiduoja.
– Kiek per dieną skiriate dėmesio sportui?
– Labai įvairiai. Kartais tai labiau mankšta nei sportas, svarbu išjudinti sąnarius, pratempti raumenis. Aš jau lovoje pradedu daryti mankštelę, po jos labai smagu atsikelti. Ryte juk ir nereikia labai persistengti – tiesiog išmankštinti, išjudinti kūną, o vakarop jau galima ir daugiau pasimankštinti.
Myliu sportą, myliu judėjimą ir muziką. Kai pradėjau lankyti aerobiką, man buvo apie 40 metų. Viena mergina manęs paklausė – kodėl jūs lankote aerobiką? Matyt, atrodžiau vyresnė – ten daugelis buvo perpus jaunesnės. Aš atsakiau – žinote, todėl, kad galėčiau nusivalyti langus. Koks klausimas, toks atsakymas (juokiasi).
Ir šiandien plaunu langus, ir viską gali pasidaryti pati – ir lemputes namie pasikeisti, kitus buities darbus atlikti. Sportas padeda kurti sau patogų gyvenimą.
Neini, kaip sakoma, „ant ištvermės“ – daugiau dėmesio skiriame lankstumui, plastiškumui. Sportuoju pagal nuotaiką – kartais per daug judėti nesinori, tai tada reikia geros muzikos. Dabar labai patinka italų dainininkas Gianni Morandi – iškart pagerina nuotaiką. Pagal muziką belieka tik judėti ir šokti. Ne raumenys svarbiausia, o kad kūnas gerai veiktų, judėtų.
Žmogaus amžių išduoda sąnarių lankstumas – kuo lankstesni sąnariai, tuo žmogus vikresnis, atrodo jaunesnis. Sveikuole mane vadina tikrai ne dėl to, kad grūdelius lesu – nieko panašaus.
Jeigu kalbėtume apie mitybą, tai saldumynų nemėgstu, vertinu daržoves, kurias ir pati auginu savo sode, bet ir mėsos bei žuvies neatsisakau. Nesu labai išranki, bet daržovės man pirmoje vietoje, o ir gaminti bei eksperimentuoti labai mėgstu. Dažnai pažiūriu ir kulinarines laidas, kad daugiau sužinočiau ir skaniau pagaminčiau.
Aš sakau, kad viską reikia daryti su šypsena veide, kad džiaugtumeisi pats ir džiugintum kitus – juk kitiems irgi tai persiduoda. Jeigu norite mielos aplinkos ir patys turite pasistengti. Gyvenimas vis tiek praeis, tad tegu jis praeina maloniai džiaugsme ir sau, ir kitiems. Kam gyventi ašarų pakalnėje – susikurkite sau malonią oazę.
– Esate labai pozityvi – kas jums sukuria gerą nuotaiką?
– Man su klubo draugėmis visada smagu sportuoti – ne tik išsimankštiname, bet ir pabendraujame. Pastebiu, kad kiti žmonės vis susigalvoja, kodėl negali sportuoti, ir nesusimąsto, kad daugumą tų priežasčių galima panaikinti.
Nereikia daryti nieko drastiško – pradėti reikia nuo minkštų, lengvų, plastiškų judesių, taip pat – šypsenos ir džiaugsmo. Svarbus nusiteikimas, vidinė higiena – reikia turėti džiaugsmo viduje, ugnelę – užkurkite ją ir išmokite džiaugtis paprasčiausiomis smulkmenomis – pražydusia gėle, saulėta ar ūkanota diena.
Kad ir kas benutiktų, net ir blogi dalykai, o gyvenime tų įvykių bus visokių, reikia išmokti juos priimti ir matyti, kodėl jie įvyko. Tai padeda mums augti ir eiti į priekį.
– Ar visą gyvenimą mokėjote padaryti špagatą?
– Jaunystės laikais tai buvo programos dalis, bet norint padaryti špagatą, savaime aišku, kad reikia palaikyti formą – nejudėsi, nesitreniruosi, nieko ir nepadarysi.
Sakoma, kad kūnas turi atmintį, ir kai prasidėjo sąnarių skausmai, aš pajaučiau, kad kuo labiau tempiu kojas – tuo man geriau. Ir jeigu ilgesnį laiką pasitaikydavo nepasimankštinti, iškart jausdavosi nemalonūs pojūčiai, ir atvirkščiai – kasdien sportuojant dingo visi skausmai.
Tad juokauju: špagatas kaip ir iš reikalo, bet labai malonus ir naudingas dalykas – tai kaip visų mankštų rezultatas. Ir pasirodyme teko sudalyvauti darant špagatą, o kadangi jau esame vyresnio amžiaus, plojimų ir komplimentų tikrai sulaukėme.
O ką patarčiau, norintiems padaryti špagatą? Žinote, reikia dirbti – iš dangaus niekas nenukrenta, nebent mintis, o ir jas reikia puoselėti. Tad pirmiausia, turite to norėti. Tada reikėtų išmokti atpalaiduoti visą kūną. Kiti nuo gimimo būna lankstūs, o kitiems tenka padirbėti. Padeda tokie pratimai kaip pritūpimai, įvairūs įtūpstai – į priekį, į šoną.
Geras pratimas yra atsisėti išžergus kojas ir lenktis į priekį, prie vienos ir kitos kojos. Ir kai jau su krūtine pasieksite grindis, galima mėginti ir špagatą padaryti. Aišku, reikėtų ir daugiau mankštos visam kūnui, pravartus ir tiltelis, ir daug kitų pratimų.
Tačiau viskam reikia laiko, be to, svarbu neskubėti, nepersitempti ir nepasitempti – turite stebėti savo kūną ir save jausti. Na, ir sportuokite kiekvieną dieną, jeigu norite pasiekti rezultatą – arba, bent jau kas antrą.
– Ką patartumėte savo bendraamžiams – kaip palaikyti gerą nuotaiką, pozityvumą ir jaunatviškumą?
– Reikia mokėti save „pagauti“ ir žinoti, kaip pagerinti sau nuotaiką. Kaip aš sakau – pasimerkite gėlių ir pradėkite tvarkyti namus nuo to taško, kad visur būtų gražu. Klausykitės mėgstamos muzikos! Ji suteikia daug gerų emocijų.
Žmonės, kurie nori būti pozityvūs, jie ir yra tokie, dalyvauja įvairiose veiklose, kurių dabar labai daug. Jie bendrauja, susitinka su kitais ir taip semia tą pozityvą.
O kitiems niekas nepadės, jeigu to nenorės. Svarbiausia nusiteikimas ir noras keistis patiems, atrasti tą džiaugsmą. Kartais išgirstu – tau gerai, tu sportuoji. Tai palaukite, o kas jums draudžia? Ir jūs sportuokite! Dar noriu ir kalbų mokytis, ir tapyti! Bet visko nespėju – juokauju, kad pasilieku kitam gyvenimui. O dabar svarbiausia būti sveikai, žvaliai ir mėgautis kasdienybe.
