Savaitę stebėjus gyvūnų pavadinimą žyminčias grotažymes, paaiškėjo, kad aktyviausiai laisvalaikį su savo keturkoju leidžia šunų augintojai – drauge ne tik ilsimasi, valgoma, keliaujama, bet maudomasi ir net dalijamasi drabužiais. Tiesa, kaip pastebi specialistai, būtent šios veiklos gali būti pačios pavojingiausios žmogaus sveikatai.
Ragina nepamiršti bazinių higienos taisyklių
Dažniausios veiklos su katėmis, šunimis ir šeškais – ilsėjimasis vienoje lovoje, bučiavimasis ir valgymas, parodė „Instagram“ turinio tyrimas. Komentuodamas šias veiklas, Žvėryno veterinarijos gydyklos gydytojas Mindaugas Rimkevičius pastebi, kad kalbant apie bet kokį kontaktą su naminiu gyvūnu, negalima pamiršti bazinių higienos normų.
„Dėl didelės bakterinio ir parazitinio užkrato rizikos, ypač jeigu žmogaus burnoje yra žaizdelių, visiškai nerekomenduojama bučiuotis su gyvūnu. Be to, pasiutligės – pačios baisiausios gyvūnų ligos, labai pavojingos ir žmogui – virusas randamas būtent seilėse“, – sako veterinarijos gydytojas ir atkreipia dėmesį, kad atsargiai reikėtų elgtis ir su namuose auginamais šeškais – kaip ir šunys bei katės, tai mėsėdžiai gyvūnai, todėl jie kenčia nuo panašių parazitų ir gali pernešti tas pačias ligas.
Be išorinių parazitų, tokių kaip erkės ar blusos, nuo augintinio galima apsikrėsti ir vidiniais parazitais, pavyzdžiui, askaridėmis, kaspinuočiais, pirmuoniais.
„Be to, jau kurį laiką mūsų platumose randami nauji parazitai – dirofiliarijos, kurias platina uodai. Šių parazitų sukeliama liga vadinasi dirofiliariozė ir gali pažeisti žmogaus paodinį sluoksnį, akis, plaučius“, – pasakoja M.Rimkevičius.
Gyvūnai, turintys savo guolį, – sveikesni
Kita itin populiari bendra veikla su naminiais gyvūnėliais – miegojimas arba ilsėjimasis vienoje lovoje – gali būti pavojinga ne tik šeimininkui, bet ir pačiam gyvūnui.
„Pavyzdžiui, šešką galima netyčia prispausti, jis gali išsigąsti ir pulti gintis – kad ir paleisdamas savo specifinį, aitrų kvapą, jeigu jį gaminančios liaukos nėra išoperuotos. Katėms ir šunims šeimininkų lova taip pat nėra karališkas guolis.
Pirmiausia, labai daug kačių ir šunų turi alergiją dulkių erkėms, o jų daugiausia būtent pataluose. Antra, šuniui ypač svarbu turėti savo vietą, kuri būtų parinkta taip, kad ten būtų ne tik erdvės, bet ir užtektinai oro. Šuns termoreguliacija vyksta per nasrus, todėl jam ypač svarbus pakankamas deguonies kiekis.
Trečia, nemaža dalis žmonių sugalvoja savo gyvūnėlį, miegantį lovoje, dar apkloti užklotu – neva bus jaukiau. Iš tikrųjų tokiu būdu daroma meškos paslauga – išbalansuojama gyvūno termoreguliacija, jis sukaista ir išvestas į lauką greičiau peršąla“, – pasakoja veterinarijos gydytojas.
Saugesnės – trumpiau veikiančios priemonės
Visi antivirusiniai preparatai turi būti skiriami atsižvelgiant ne tik į gyvūno svorį, bet ir į jo amžių, persirgtas ligas, dabartinę sveikatos būklę, pabrėžia M.Rimkevičius. Konsultacijos su veterinaru ypač reikėtų prieš įsigyjant pažangiausius antivirusinius vaistus, kurie vienu metu apsaugo ir nuo išorinių parazitų, ir nuo vidinių parazitų.
Pavyzdžiui, nuo dirofiliarijų apsauganti veiklioji medžiaga milbemicinas preparatuose gali būti derinama su medžiagomis, apsaugančiomis nuo išorinių parazitų, ir medžiagomis, apsaugančiomis nuo virškinamojo trakto parazitų, tokių kaip askaridės ir ankilostomos. Tačiau tokias apsaugos ir profilaktikos priemones reikėtų naudoti tik pasitarus su veterinaru.
Kalbėdamas apie prevencijos priemonių rūšis, M.Rimkevičius pažymi, kad ir tabletės, ir antkakliai, ir lašai – stiprūs preparatai, ir pastebi, kad nors kai kuriuos gyvūnų mylėtojus neramina antivirusinių tablečių poveikis augintinio sveikatai, statistikos, patvirtinančios, kad ši priemonė žalingesnė už lašus ar antkaklius, – nėra.
Tiesa, daugiau atsargumo reikėtų renkantis ilgalaikes, pavyzdžiui, tris mėnesius ar ilgiau veikiančius preparatus. „Jeigu nesate tikri, ar priemonė nesukels gyvūnui alergijos, patarčiau rinktis trumpesnį laiką, pavyzdžiui, mėnesį veikiančias antivirusines priemones“, – pažymi pašnekovas.
Pozavimas su gyvūnais – ne tik pramoga
Vilnietė Eglė, auginanti dvejų metų Maltos bišonę Gilę, kuri turi savo paskyrą „Instagram“, pastebi, kad pozavimas su keturkojais ir bendrų veiklų fiksavimas skatina jautresnį požiūrį į gyvūnus ir net padeda jais rūpintis.
„Instagram“ gyvūnų mylėtojų bendruomenė ne tik įkvepia žavėtis augintiniais, bet ir skatina jais rūpintis, netaupyti nei jų priežiūros, nei sveikatos sąskaita. „Pavyzdžiui, netrukus, kai sukūriau Gilės paskyrą, sulaukėme ne tik komplimentų, bet ir dėmesio iš šunų aksesuarų ir kitų prekių gamintojų“, – pasakoja Eglė.
Gilės šeimininkė neabejoja, kad didelė dalis „Instagram“ paskyras turinčių gyvūnų nėra vien jų šeimininkų užgaida ar bandymas patraukti dėmesį. „Pavyzdžiui, aš pati pasirinkau Maltos bišonų veislę ne tiek dėl grožio, kiek dėl to, kad ji nesišeria ir nekelia alergijos žmonėms, kurie paprastai yra alergiški šunims“, – pasakoja Eglė, pridurdama, kad ir bendros veiklos su šuneliu – jos kasdienio gyvenimo dalis, o ne geresnių kadrų „medžioklė“.
„Kol Gilė buvo maža, drauge praleisdavome visą laiką – kartu važiuodavome į darbą, eidavome ir į miestą, ir į svečius. Planuodama savo dieną, pirmiausia pagalvoju apie Gilę. Kartais juokauju, kad Gilė dažniau vaikšto į kavines, nei į mišką – vasarą apskritai vengiame ten eiti. Apskritai, daugelį bendrų veiklų su savo šunimi iš tikrųjų derinu prie jo, o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, į užsienį keliauju be Gilės, nes žinau, kad jai ilgesnės kelionės kelia stresą“, – sako Eglė.
