Kaip antai, versk nevertęs žodį „naglas“ – įžūliu ar akiplėšišku, mūsyse išvešėjusį slavišką Gariūnų mentaliteto naglumą tiksliai perduoda tik žodis „naglas“.
„Blemba, nu kaip naglai šiandien prieš pat nosį man tokia boba poliklinikoje užlindo“ versdami „O tu nugrubnagi, šiandien poliklinikoje nesilaikydama eilės pas gydytoją taisyklių prieš mane į kabinetą užėjo įžūli (akiplėšiška) moteris“, garantuotai sulauksime pašnekovo akių vartymo, nesupratęs liks ne tik jis, bet, ko gero, ir pasakotojas pats.
Mat naglas ir lieka naglas, tame yra visko: ir skerso dėjimo, ir spjovimo ant kito žmogaus, nes naglajam taip patogiau gyventi, ir beatodairiškumo, ir nemandagumo, ir paprasčiausios nepagarbos kitam, ir... Ai, ir dar visko kito.
Tas pats su „nachaliavu“. Gali versti šį žodį kaip tik nori: ir norėjimu gauti visko už dyką, ir įpročiu prašinėti įvairiausių paslaugėlių „čia tik greitai, ką čia tau reiškia gi“ (žinoma, už nieką nemokant), bet pasakymas „Lidlas vaišina ledais nemokamai“ ir „varom nachaliavu ledų į Lidlą“ yra du skirtingų porų batai. Tiksliau – elegantiškas batelis ir mėšlinas kerzavas batas.
„Vaišina nemokamai“ signalizuoja geras intencijas iš vaišinančiojo pusės ir dėkingumą, pagarbą, galiausiai – mėgavimąsi iš kitos. Nachaliavu – aprašo tai, kaip įpratome pastaraisiais metais: „Duok ir tik greičiau, o aš dažniausiai dar ir nepadėkosiu, mat įpratau reikalauti“.