„Mes vienu metu gyvename dviejuose pasauliuose, dviejose tikrovėse: vidinėje savo minčių, jausmų, nuostatų tikrovėje ir išorinėje žmonių, vietų, daiktų ir įvykių tikrovėje. Nesugebėdami atskirti vidaus ir išorės, leidžiamės užvaldomi regimojo išorinio pasaulio, o vidiniu pasauliu naudojamės tik kaip „veidrodžiu“, atspindinčiu tai, kas mums nutinka.
Mūsų vidinis pasaulis nuolat reaguoja į tai, kas vyksta išoriniame. Taigi ir mes visą laiką tiesiog reaguojame, todėl niekada nepatiriame savosios galios. Paradoksalu, tačiau savo gyvenimą pradėsite keisti tą akimirką, kai liausitės nuolat į jį reaguoti”, – teigia knygos „Minčių galios XXI amžiuje“ autorius Johnas Kehoe.
Rašytojas trejus metus vienas praleido džiunglių miškuose, tyrinėdamas savo sąmonės galias, taip pat daug keliavo po pasaulį, sėmėsi žinių ir praktikų iš Tibeto vienuolių, indėnų ir kitų senovės išmintį išsaugojusių žmonių grupių, daug metų skaito paskaitas visame pasaulyje ir yra kelių bestselerių autorius. Knygoje jis pateikia įvairius metodus, kaip pažaboti ir sutelkti savo mintis, išdėsto efektyvius vizualizacijos metodus, įtvirtinimo metodus, kontempliacijos procesus, kaip atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, kaip pažadinti savo intuiciją ir pan.
15min GYVENIMAS pateikia keletą ištraukų, kuriose knygos autorius aiškina, kaip veikia mūsų sąmonė.
Kas vyksta sąmonėje
Vidinė sąmonė yra galinga jėga – ji veikia kiekvieną jūsų gyvenimo aspektą. Tiesą sakant, ji yra didžiausia ir svarbiausia jūsų esybės dalis bei pirmiausiai nulemianti jūsų sėkmę ar nesėkmes.
Pati gryniausia ir giliausia kiekvieno dalyko esmė yra energija, o mintys yra greičiausia, šviesiausia ir judriausia jos forma. Taigi mąstydami apdorojate milžinišką energijos kiekį. Kiekviena mintis nuolat siekia įgyti formą, stengiasi išsiveržti ir pasireikšti. Pati minties esmė skatina ją materializuotis į fizinį atitikmenį. Įprastas mintis galima palyginti su kibirkštimis – nors jos turi savyje liepsnos prigimtį ir galią, tačiau įprastai greitai išsisklaido. Kibirkštys išlieka vos kelias sekundes, jos greitai pakyla į orą ir sudega.
Taip ir pavienė, atskira mintis turi nedaug galios, tačiau nuolat kartojama ji sukoncentruojama ir nukreipiama į tikslą, o jos galia gali daug kartų išaugti. Kuo dažniau mintis kartojama, tuo daugiau ji sukuria energijos ir galios bei tuo greičiau gali tapti regima.
Kaip pavyzdį įsivaizduokite didinamąjį stiklą, per kurį pereina saulės spindulys. Jeigu didinamasis stiklas nuolat judinamas, saulės spindulių galia išsisklaido ir sumenksta. Tačiau jeigu stiklas įtvirtinamas tinkamame aukštyje ir sufokusuojamas, ta pati šviesa, kuri neseniai buvo išsklaidyta, sukoncentruojama ir tampa pajėgi įžiebti ugnį.
Tą patį galima pasakyti ir apie mintis. Vis geriau pažindami minčių galias, išmoksime vystyti ir sukoncentruoti savo mintis taip, kad jos taptų daug kartų galingesnės. Kol kas tiesiog žinokite, kad mintys pačios savyje turi galios. Giliai įsišaknijęs mūsų tikėjimas, baimė, viltys, rūpesčiai, nuostatos, troškimai ir bet kokia kita mintis veikia ir mus pačius, ir kitus, ir aplinką.
Mūsų tikėjimas, baimė, viltys, rūpesčiai, nuostatos, troškimai ir bet kokia kita mintis veikia ir mus pačius, ir kitus, ir aplinką.
Daugelis iš mūsų būdravimo valandomis užsiima įvairia veikla ir kreipia nedaug dėmesio į mąstymo procesus, t. y. į tai, kaip veikia mūsų protas, ko jis baiminasi, kuo rūpinasi, ką sau kalba. Didžiąją laiko dalį valgome, dirbame, bendraujame, nerimaujame, tikimės, planuojame, mylimės, einame apsipirkti, žaidžiame, nekreipdami beveik jokio dėmesio į tai, kaip galvojame.
Galbūt naudotis savo psichikos mechanizmais kur kas noriau mokytumėmės tada, jeigu įsivaizduotume, kad už kiekvieną mintį gausime arba prarasime po dolerį – priklausomai nuo to, ką galvojame. Atminkime, kad kasdien mūsų galvoje kyla tūkstančiai minčių – tad apyvarta būtų nemenka! Įsivaizduokime apskaitos sistemą, kuri registruoja kiekvieną mūsų mintį ir vertina, ar ši pelninga ar nuostolinga. Kaip kruopščiai tada kontroliuotume ir nukreiptume savo mintis!
Mes entuziastingai skatintume tas, kurios duotų pelno, bet kruopščiai ir atidžiai vengtume nuostolius nešančių minčių. Tiesą sakant, panašūs procesai mumyse jau vyksta, tik pelnas ir nuostoliai matuojami ne pinigais, o energija. Tai daro milžiniška „apskaitos sistema“ – visata, kurioje nė viena mintis nedingsta be pėdsako.
Kaip tai veikia?
Pirmasis žingsnis į naują ir sėkmingesnį gyvenimą yra absurdiškai paprastas – turite tiesiog atkreipti dėmesį į savo prote tekantį minčių srautą ir atitinkamai jį nukreipti.
Jūsų gyvenimas – tik jūsų pačių kūrinys, tad būkite atidūs, kaip jį kuriate. Pavyzdžiui, sakote, kad norite finansinės gausos, bet nuolat dejuojate, kaip jums trūksta pinigų ir kaip viskas brangu… Taip pat nuolat mąstote apie tai, ko neturite, ir apie neapmokėtas sąskaitas. Nerimaujate ir rūpinatės, kaip sudurti galą su galu. Taigi galite norėti gyventi pertekliuje, tačiau mąstymas apie skurdą ir nuolatinis nerimas neleis to pasiekti.
Galbūt norite susirasti naują, įdomų, gerai apmokamą darbą, kuriame pritaikytumėte savo kūrybiškumą? Bet jei nuolat kartojate sau, kad toks darbas ne jums, kad nepavyks jo gauti, vargu ar kada įgyvendinsite savo troškimą.
O gal jūs norite tapti ryškesne asmenybe, būti drąsus, nesuvaržytas, kupinas pasitikėjimo savimi asmuo, tačiau jei nuolat sutelkiate dėmesį į savo trūkumus, nuvertinate save, vis primenate sau apie savo problemas, tokiu žmogumi greičiausiai netapsite. Galite norėti būti stiprūs, bet jeigu jūsų sąmonėje įsišaknijo mintis, kad esate silpnas, tokie netapsite – jūs tik apgaudinėjate save.
Trumpai tariant, nepakanka kažko tiesiog labai norėti. Taip pat beprasmiška tik viltis, kad padėtis ims ir pasikeis. Nepakanka ir sunkiai dirbti, netgi dvylika ar penkiolika valandų per dieną. Nė vienas iš šių dalykų jūsų nepakeis, nebent – o tai yra ypač svarbi sąlyga – nebent pakeistumėte savo mąstymą.
„Kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi“, – Evangelija pagal Luką (19, 26).
Kai pirmą kartą perskaičiau šią eilutę, pamaniau, kokia ji neteisinga. Atrodė nesąžininga, kad tam, kas turi, bus duota dar daugiau, o iš neturinčio bus atimta net ir tas truputis. Tai tiesiog neteisinga. Būtų kur kas teisingiau, jeigu daugiau būtų duota neturinčiam, tačiau Šventajame Rašte parašyta kitaip – taigi visata sutvarkyta ne taip, kaip man atrodė. Apmąstęs šią eilutę, supratau, kad ji iš tiesų teisinga. Tiesą sakant, kas gali būti teisingiau už kiekvieno asmens laisvę pasirinkti mintis, kurios savo ruožtu sukurtų jo tikrovę? Laisvė pačiam pasirinkti savo gyvenimo kokybę – tai pats teisingiausias dalykas.
Norite pakeisti aplinkybes? Išsiugdykite atitinkamą sąmonę. Žmogus, kuriam sekasi, turi sėkmės sąmonę. Turtuolis sugebėjo išsiugdyti klestėjimo sąmonę – jis mąsto apie gausą, sėkmę ir gerovę.
„Na, jam taip mąstyti nesunku, – galbūt pasakysite jūs. – Kai puikiai sekasi, lengva mąstyti apie sėkmę, o kai esi turtingas – apie gerovę, bet mano padėtis visiškai kitokia. Man nesiseka, aš neturtingas. Gyvenimo situacijos ir aplinkybės trukdo man iš to išsiveržti.“
NETIESA! Visiška netiesa. Nei aplinkybės, nei situacijos niekada jūsų nesustabdys. Vienintelis dalykas, kuris tempia jus žemyn ir neleidžia judėti į priekį, yra jūsų mintys. Šiek tiek pasistengę ir pasipraktikavę, galite išmokti nukreipti savo mintis ir išlavinti tokią sąmonę, kokią tik norite. Jus supanti tikrovė pasikeis tik tada, kai išsiugdysite naują sąmonę – ne anksčiau. Pirmiausia būtina pakeisti sąmonę.
Ko norite pasiekti gyvenime ar iš jo gauti? Ar žinote tai? Sveikatos? Kurkite sveikatos sąmonę. Daugiau įtakos? Ugdykite galios sąmonę. Didesnės gerovės? Puoselėkite klestėjimo sąmonę. Daugiau laimės? Vystykite laimės sąmonę. Daugiau dvasingumo? Stiprinkite dvasingumo sąmonę. Visos šios galimybės jau yra – jums tereikia tik skirti joms reikiamos energijos, kol pasieksite išsikeltą tikslą.
Nesvarbu, kokia buvo ar yra žmogaus padėtis, kiek kartų jam nepasisekė, jeigu tas žmogus nuolat atitinkamai ugdys savo sąmonę, padėtis pasikeis. Tai džiugina. Be to, šis nuostabus gebėjimas buvo suteiktas kiekvienam iš mūsų, ir tik mes sprendžiame, pasinaudoti juo ar padėti į šalį. Jis nieko nekainuoja. Tam nereikia ypatingų talentų. Jums tereikia nuspręsti, skirti laiko ir pastangų ir po truputį ugdyti atitinkamą sąmonę. Štai ir viskas! Visa kita savaime stos į savo vietas.
Jūsų mintys yra lyg sodas, kurį galima puoselėti, bet galima ir apleisti.
Jūsų mintys yra lyg sodas, kurį galima puoselėti, bet galima ir apleisti. O vyriausiasis sodininkas esate jūs. Galite prižiūrėti sodą arba nekreipti į jį dėmesio ir palikti likimo valiai. Tačiau atminkite, kad jums teks skinti tiek savo darbo, tiek aplaidumo vaisius!
Įteigimas ir teiginių kartojimas
Teiginių kartojimas turbūt yra paprasčiausias ir lengviausias būdas, leidžiantis daryti įtaką sąmonei. Jis jau šimtmečius taikomas visame pasaulyje, praktikuojant tokius dvasinius ir magiškus veiksmus kaip maldos ar mantros. Šiandien šį metodą pasitelkia įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovai, sudarydami verslo sandorius, gydydami negalavimus, susipažindami su kitais, siekdami laimėti varžybose ir daugelyje kitų veiklos sričių.
Įteigimas – tai paprastų teiginių kartojimas, kuriuos žmogus tyliai arba garsiai pats sau kalba tuo metu, kai jam tai daryti patogiausia. Kartoti teiginius galite bet kur: vairuodami automobilį, sėdėdami gydytojo priimamajame ar lovoje prieš miegą. Tiesiog suformuluokite, ko norite, ir nepaliaujamai sau tai įteikite.
Įsivaizduokite, kad patekote į padėtį, kuri įprastai jus trikdo ir verčia įsitempti būtent tada, kai norėtumėte būti ramūs ir atsipalaidavę. Tai puikus metas išbandyti įteigimo metodą. Ramiai kalbėkite sau: „Jaučiuosi ramus ir atsipalaidavęs. Jaučiuosi ramus ir atsipalaidavęs. Jaučiuosi ramus ir atsipalaidavęs.“ Neverskite savęs nusiraminti ir atsipalaiduoti, tiesiog porą minučių kartokite šią frazę. Taip pat jeigu turite dalyvauti svarbiame susirinkime ir norite, kad jis gerai pavyktų, prieš jam prasidedant kartokite sau: „Susirinkimas bus šaunus. Susirinkimas bus šaunus. Susirinkimas bus šaunus.“
Kas vyksta jums kartojant teiginius?
Kartodami teiginius, jūs darote įtaką galvoje kylančioms mintims. Protas vienu metu sugeba išlaikyti tik vieną mintį, todėl toks kartojimas „užpildo“ sąmonę ir kreipia ją į tikslą. Tardami tuos pačius žodžius, tarsi pasiūlote protui, ką šis turėtų galvoti. Jeigu kartosite sau: „Susirinkimas bus šaunus“, jūsų galvoje natūraliai gims mintys apie puikų susitikimą, nes protas be jokių pastangų perima kartojamo teiginio informaciją ir pasekmes. Nors šis metodas atrodo labai paprastas, jis gali būti labai veiksmingas ir padėti pasiekti norimą rezultatą.
Tai, ką norėtumėte matyti, „įvilkite“ į atitinkamą teiginį ir reguliariai išpažinkite. Vienas mano pažįstamas prekybininkas, kuriam puikiai sekasi, kiekvieną dieną pradeda tokiais žodžiais: „Puiki prekyba, daug šypsenų“, kuriuos kelias minutes kartoja ryte ir dar kelis kartus per dieną.
Ką verta atsiminti taikant įteigimo metodą
1. Jums nebūtina tikėti tuo, ką tvirtinate! Tiesą sakant, tie, kam šis metodas nepadėjo, tikriausiai bandė priversti save patikėti. Tačiau ši klaida gali netgi panaikinti įteigimo poveikį. Nesijaudinkite dėl to, ar tikite – tiesiog kartokite. Nuostabu, jeigu tikite tuo, ką sakote! Bet jei netikite, tai irgi nieko blogo. Tai tiesiog nesvarbu. Sąmonė savaime išsirinks tai, kas svarbiausia jūsų teiginyje, ir nukreips mintis reikiama linkme. Taigi neturite nieko daryti per prievartą.
2. Visada kartokite teigiamus dalykus. Suformuluokite pozityvų, o ne negatyvų teiginį. Pavyzdžiui, jeigu norite, kad susitikimas vyktų sklandžiai, nesakykite „Aš jo nesugadinsiu.“ Jeigu norite būti ramūs ir atsipalaidavę, nesakykite: „Aš nesusierzinsiu.“ Protas kažkodėl nepriima neiginio „ne“, taigi, taip kartodami, programuojate save sugadinti susitikimą arba susierzinti. Visos jūsų mintys nukryps į šiuos negatyvius vaizdinius, o ne į tai, ko iš tikrųjų norite.
Kartojamas teiginys turi būti kaip mantra: trumpas ir paprastas, kurį lengva ištarti ir nesunku pakartoti.
3. Teiginiai turi būti trumpi. Kartojamas teiginys turi būti kaip mantra: trumpas ir paprastas, kurį lengva ištarti ir nesunku pakartoti. Aš pats stengiuosi, kad mano teiginiai būtų ne ilgesni kaip dešimties žodžių. Kartais labai veiksmingi gali būti netgi du žodžiai: „stulbinanti sėkmė“ arba „rekordinė prekyba“.
Esu matęs teiginių, ilgesnių nei pusė puslapio. Deja, tokios ilgos formuluotės niekaip nepavyks pakankamai įtaigiai kartoti. Net du sakiniai jau yra per daug. Teiginį sąmonėje įtvirtina kartojimas, taigi kuo jis trumpesnis, tuo geriau. Primenu dar kartą – teiginys turi būti trumpas, ritmiškas ir lengvai ištariamas.
Taip pat būkite budrūs, kad nesąmoningai nepradėtumėte kartoti prieš save nukreiptų teiginių. „Man niekada nepavyks“, „Niekada to nepadarysiu“, „Tai neįmanoma“, „Aš viską sužlugdysiu“, „Aš gadinu visus santykius“, „Žinau, kad suklysiu“, „Man visada nesiseka“ – visus šiuos dalykus galite imti kartoti net to nesuvokdami. Saugokitės to!
Asmeninė patirtis
Norėčiau pasidalyti savo patirtimi iš neseniai vykusio paskaitų turo. Turui įpusėjus, peržvelgiau kelių ateinančių mėnesių tvarkaraštį ir negalėjau patikėti savo akimis. Pasirodė, kad iš vienos vietos į kitą turėsiu važinėti praktiškai be jokių pertraukų ir netgi vienu metu kažkaip turėsiu būti dviejuose skirtinguose miestuose! Pradėjau galvoti, kad ateinantis mėnuo bus nepaprastai įtemptas, tiesiog velniškai sunkus, taigi iš tiesų kartojau sau: „Laukia tikras pragaras.“ Dvi ar tris dienas buvau labai įsitempęs ir neramiai laukiau „baisiosios“ turo dalies. Keikiau asmenį, kuris man sudarė tokį beprotišką tvarkaraštį.
Staiga aš supratau, kaip elgiuosi, ir prapliupau juoku. Aš mokau kitus naudotis minčių galiomis, bet pats įkliuvau į spąstus. „Nuostabus“ teiginys: „Laukia tikras pragaras!“ Taigi sugalvojau kitą frazę, kurią sudarė vos trys žodžiai: „Susikaupęs, atsipalaidavęs, smagus“, ir kelias minutes ją kartojau. Kitą rytą pradėjau tuo pačiu teiginiu ir kartojau jį kiekvieną kartą, kai tik prisimindavau savo beprotišką tvarkaraštį. Po kelių dienų man pradėjo atrodyti, kad kol būsiu susikaupęs ir atsipalaidavęs, toks maratonas gali praeiti visai smagiai. Tad ko gi man nerimauti?
Tai pavyzdys, kaip trys žodžiai iš esmės pakeitė padėtį. Tiesa, tvarkaraštis nepasikeitė, tiesiog aš pažvelgiau į jį kitomis akimis. Paskaitų turas, kurio vos nepaverčiau pragaru, prašvilpė su vėjeliu. Aš tapau susikaupęs, atsipalaidavęs ir smagiai nusiteikęs įveikti šį iššūkį, kai tik neigiamą teiginį pakeičiau teigiamu.
Jūs irgi galite suformuluoti teiginių, kurie nuolat kartojami padės pasiekti norimus dalykus. Atminkite, turi būti lengva juos ištarti ir kartoti bet kur – stovint eilėje banke, laukiamajame ar įstrigus eismo kamštyje. Neprivalote jais tikėti. Neturite kartoti, stengdamiesi save įtikinti, kad neva „aš jau tai turiu“. Tiesiog kartokite! Tegul tai būna pirmasis dalykas, kurį atliksite ryte, nes pusvalandis atsibudus lemia visos dienos nuotaiką. Kartojimui kasdien skirkite vos po dvi ar tris minutes ir netrukus matysite poveikį.
Émile'io Coué pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, bet XX a. pradžioje šis teiginių kartojimo metodo pradininkas jį taikydamas gydė įvairias ligas ir apie savo atradimus pasakojo daugelyje Europos bei Šiaurės Amerikos klinikų. Tais laikais jis sukėlė tikrą sensaciją, tačiau jo darbai nenugrimzdo į užmarštį ir prabėgus dešimtmečiams po jo mirties.
E.Coué pastebėjo, kad jo pacientai daug greičiau sveiksta, jeigu kiekvieną rytą atsibudę ir kas vakarą prieš miegą kartoja paprastą teiginį: „Kasdien man vis geriau ir geriau.“ Dvi minutes ryte ir dvi minutes vakare. Štai ir viskas! Tačiau šio metodo poveikis buvo toks stulbinantis, kad E. Coué parašė keletą knygų apie savitaigą ir ėmė mokyti žmones apie gydomąsias minčių galias. Jo siūlomas teiginys padėdavo pacientams kasdien galvoti apie tai, kad šie jaučiasi vis geriau. Tai, kad šis metodas padėjo pasveikti tūkstančiams žmonių, patvirtinta dokumentais.
Leidykla „iknygos.lt“ į lietuvių kalbą verčia pasaulyje pripažintų autorių saviugdos knygas. Pasak jos įkūrėjos, JAV gyvenančios lietuvės Rimutės Van Cleave, šį projektą įkvėpė noras supažindinti su gyvenimą į gerąją pusę keičiančiomis minčių galiomis. Knygos prieinamos trimis formatais – tradiciniu popieriniu, elektroniniu ir kaip audioknyga, o visas pelnas, gautas jas parduodant, skiriamas Lietuvos neįgaliesiems – klausos ir regėjimo negalią turintiems žmonėms.
