„Žemės ūkio ministerija Vyriausybei turi pateikti argumentuotą pagrindimą, kodėl buvo parengtos pataisos“, – BNS teigė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė.
Pasak jos, naikinti sąrašą norima, nes dabartinis „reglamentavimas neveikia“, ypač tais atvejais, kai neįmanoma kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų identifikuoti be šunų kilmės dokumentų. Jie nepateikiami dėl įvairių priežasčių, viena jų – tyčinis slėpimas.
K.Paliutienė pritaria mokslininkų išvadai, kad „visais atvejai šuns elgesys priklauso nuo jo laikytojo ir nuo situacijos, į kurią žmogus gyvūną pastato“, o ne nuo veislės.
Šuns veislę galima nustatyti pagal genetinius tyrimus, bet jie kainuoja brangiai ir yra kebli bei neaiški tvarka, nustatanti, kas už tyrimus turi sumokėti
„Kanda ne tik šių veislių šunys, o kanda visi šunys ir visais atvejais už šuns padarytą žalą atsako savininkas“, – teigė ji.
ŽŪM darbuotojos tvirtinimu, šuns kilmę ir veislę patvirtinančius dokumentus išduoda ne valstybės ar savivaldybių institucijos, todėl Lietuvoje nėra valstybės institucijoms prieinamo veislinių šunų ir jų savininkų registro. Šunų veisėjus vienijančios asociacijos Lietuvos kinologų draugijos išduodami veikslės dokumentai nėra oficialiai registruojami valstybės ar žinybiniuose registruose ar kitose informacinėse sistemose.
„Veislininkystę pas mus vykdo kinologai. Kinologų organizacijos, kurios vienija veislynus, veislių pažymėjimus registruoja savo registruose, jie nėra viešojo administravimo subjektas ir dirba pagal savo prisiimtas taisykles ir patikrinti, ar Petraitis, ar Jonaitis kažkada pasiėmė tą veislės pažymėjimą, nėra galimybės“, – kalbėjo K.Paliutienė.
Lietuvoje nuo 2013 metų liepos tuometinės parlamentarės Agnės Zuokienės iniciatyva Seimui uždraudus daugiabučiuose laikyti kovinius, pavojingus šunis bei jų mišrūnus, išskyrus atvejus, kai tam turimas savivaldybės išduotas leidimas, padaugėjo žmonių skundų dėl tokių šunų laikymo butuose.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodžius, kad sunku identifikuoti, ar šuo mišrūnas yra pavojingas, ar kovinis, Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją nustatyti tikslesnius kriterijus, pagal ką šuo mišrūnas būtų laikomas koviniu ar pavojingu.
Pagal galiojančią tvarką, pavojingo arba kovinio šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio vienas iš tėvų pavojingas arba kovinis šuo. Tai reiškia, kad šuo gali būti laikomas pavojingo ar kovinio šuns mišrūnu tik tada, kai atsekami jo tėvai – nustatoma, kad vieno iš tėvų veislė yra kovinių ir pavojingų šunų sąraše. Jį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiūlė šunis mišrūnus identifikuoti pagal išorinius požymius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad kovinių bei pavojingų šunų savininkai gali nuslėpti faktą apie turimą kilmės dokumentą ir tada net turėdami grynaveislius kovinius ar pavojingus šunis, gali išvengti prievolės gauti savivaldybės specialų leidimą juos laikyti.
Pasak K.Paliutienės, iki šiol nėra tvarkos, kaip elgtis, kada šuo panašus į tą veislę, kurios įtrauktos į kovinių ar agresyvių šunų ar jų mišrūnų sąrašą, bet jo savininkas neturi leidimo jo laikyti namuose.
„Kai visa savo išvaizda šuo panašus į tą veislę, bet dokumento nėra. Ir tikrinančios institucijos – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba ar savivaldybės pareigūnai – negali nieko padaryti (uždrausti tokį šunį laikyti namuose – BNS)“, – teigė K.Paliutienė.
Ministerijos atstovės teigimu, tokiu atveju šuns veislę galima nustatyti pagal genetinius tyrimus, bet jie kainuoja brangiai ir yra kebli bei neaiški tvarka, nustatanti, kas už tyrimus turi sumokėti, – šuns savininkas, jeigu būtų nustatyta, kad gyvūnas priklauso kovinių ar pavojingų šunų ar jų mišrūnų veislei, ar tas, kam kyla įtarimas dėl gyvūno.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiūlė šunis mišrūnus identifikuoti pagal išorinius požymius. Ši tarnyba yra atlikusi visuomenės apklausą dėl kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašo panaikinimo. Iš 4 148 apklaustų asmenų 3 462 pasisakė už sąrašo panaikinimą, 620 – už išsaugojimą.
2014 metais pavasarį Seimui buvo pateiktos pirmosios pataisos, kuriomis ir pasiūlyta pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, jog mišrūnams priskiriami šunys, kuriems nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.
Bet Seimas gegužę jas grąžino ministerijai tobulinti.
Tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė 2014 metų rugsėjį sudarė darbo grupę naujiems pakeitimams parengti. Tuomet ir gimė siūlymas minėtą sąrašą naikinti.
