Sena informacija – nauja informacija
Apie indaploves pasisakyti turbūt galėtų kiekviena ją turinti namų šeimininkė: visos jos turi savas taisykles, triukus ir žino, kaip efektyviai išnaudoti visas jos galimybes. Tačiau su ja nesusidūrus, dažniau tenka pasitikėti interneto platybėse klaidžiojančia informacija, kuri, deja, šiais laikais retai kada atitinka tikrovę. Technologijos jau yra tiek pažengusios nuo pirmosios išrastos indaplovės, kad kai kurie įsitikinimai jau gerokai pasenę. Pateikiame dažniausius iš jų:
- rankomis indai išplaunami geriau,
- indaplovėje plauti indus neefektyvu, nes juos prieš tai vis tiek privaloma pakišti po tekančiu vandeniu,
- indaplovėje plautos taurės suskyla arba neišsiplauna, ant jų lieka baltų dėmelių,
- plaunant rankomis išleidžiama mažiau vandens,
- reikia turėti begalę indų, kol užpildoma indaplovė,
- ir daugelis kitų.
Visa tai šiandien – visiškai nebeaktualu, nes šiuolaikinės indaplovės yra kur kas protingesnės už mūsų rankas – taupo vandenį, elektrą, sunaikina bakterijas, išblizgina stiklinius indus ir tobulai greitai viską išdžiovina. Kuriamos net atskiros technologijos plovimo etapams, štai, pavyzdžiui, vienas unikalių džiovinimo sprendimų – procese naudojamas mineralas ceolitas, lemiantis tobulą stiklinių indų spindesį.
Kaip iš tiesų taisyklingai sudėti indus?
„Mano namai – mano taisyklės“ neabejotinai galioja ir indaplovei. Vieni mėgsta indus tvarkingai išrikiuoti pagal tipą, kiti juos krauna keliais sluoksniais ar tol, kol indaplovę jau sunku uždaryti. Tačiau tai, kaip sudedami indai, taip pat lemia jų švaros kokybę. Štai keli pagrindiniai triukai:
- įprastus indus dėkite apatiniame stalčiuje, stiklinius – viršutiniame,
- jei vyno taurės svirduliuoja, įsigykite joms specialius laikiklius, jei indaplovėje tokių nėra,
- didesnius samčius, šaukštus ar menteles taip pat dėkite į viršutinę lentyną,
- įrankiai specialiame dėkle turėtų būti sudėti rankenomis į apačią, peilius galima dėti bet kaip, tačiau išimti juos bus lengviau, jei rankena bus viršuje,
- jei indaplovė senesnio modelio – plastikiniai indai gali deformuotis, tad geriausia juos dėti į viršutinę lentyną, kartu su stikliniais indais,
- pabaigai – būtinai pasirinkite tinkamiausią programą, tai lemia ir indų džiovinimo kokybę.
Paskutinė stotelė – džiovinimas
Neišdžiūvę arba prastai išdžiūvę, t. y. su neaiškios kilmės baltais taškeliais, vandens likučių žymėmis, indai, turbūt, yra vienas labiausiai erzinančių dalykų. Pirmuoju atveju naudoti šlapių indų nesinori, antruoju – tenka juos perplauti, nes nesinori šeimai ar svečiams duoti „taškuotas“ taures. Tačiau šią problemą jau būtų galima priskirti prie tų, kurios šiandien dažnu atveju nebeaktualios – naujesnio modelio indaplovėse yra specialios džiovinimo technologijos, gerai įveikiančios net ir plastikinius indus.
Pavyzdžiui, „Bosch“ sukurtos technologijos, pavadintos „Zeolith“, paslaptis glūdi gamtiniame minerale ceolite, kuris drėgmę paverčia šiluma – akyto silikato medžiagos ceolitas sugeria vandenį. Įdomu, kaip tai veikia? Kai skalavimo ciklo pabaigoje vanduo nukreipiamas į konteinerį su ceolitu, kurio indaplovės dugne yra apie kilogramas, mineralo granulės visiškai sugeria drėgmę. Belieka sausas karštas oras, kuris išdžiovina indus. Išdžiūsta ir stiklo bei plastiko indai. Tada ceolitas savaime regeneruojasi ir indaplovė vėl gali būti naudojama. Neturėtų nerimauti ir skeptikai – mineralo pakanka visam indaplovės naudojimo laikui, be to, kadangi šiam procesui nereikalinga elektros energija, indaplovės su „Zeolith“ pasižymi ir ypatingu ekonomiškumu.
Atlik trumpą testą ir sužinok, kokios indaplovės reikia tau!
