– Kodėl žmonės bijo ir mano, kad anestezija gyvūnui gali pakenkti ar turėti neigiamos įtakos?
– Kiekvienas žmogus tikriausiai susidaro nuomonę apie įvairias procedūras remdamasis patirtimi. Kartais tai būna jo paties išgyventa patirtis, kartais perpasakota kitų žmonių. Pastebime, kad klientai skaito ir domisi daug daugiau nei anksčiau. Domėjimasis yra sveikintinas, nes tai palengvina veterinarijos gydytojo komunikaciją su gyvūno savininku, tik labai svarbu, kokius šaltinius žmogus pasirenka.
Ne kiekvienas šaltinis esantis internete yra patikimas, todėl dažnai baimės priežastimi tampa įvairios socialiniuose tinkluose sklandančios istorijos. Labiausiai žmonės bijo gyvūno mirties. Tačiau labai svarbu suprasti, kad kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, todėl ir jam parenkama anestezijos schema yra individuali.
Baimė netekti gyvūno yra suprantama, nes gyvūnas yra šeimos dalis, bet ar ta baimė yra tikrai pagrįsta?
Baimė netekti gyvūno yra suprantama, nes gyvūnas yra šeimos dalis, bet ar ta baimė yra tikrai pagrįsta? Minimali anestezijos rizika yra visada, ar tai būtų šuo, katė, triušis, ar žmogus, tačiau sveiko gyvūno anestezijos rizika visada yra nepalyginti mažesnė nei to, kuris turi sisteminių susirgimų ar yra kritinės būklės.
– Papasakokite, kaip anestezija veikia gyvūną?
– Paprastais žodžiais anestezija – tai gyvūno nejautra, taip pat vadinama bendrąja nejautra. Gyvūnams gali būti atliekama ir vietinė nejautra, kurios metu nuskausminama tik tam tikra kūno dalis, tad čia baimių yra daug mažiau, nes gyvūnas išlieka sąmoningas.
Bendrosios nejautros metu gyvūno raumenys atsipalaiduoja, jis praranda sąmonę, nereaguoja į aplinkos stimulus ir nejaučia skausmo. Šie svarbūs anestezijos komponentai yra reikalingi tam, kad gyvūnas operacijos metu nejaustų skausmo, jo kūnas ir sąmonė būtų atsipalaidavusi, nereaguotų į dirgiklius ir nieko neprisimintų. Dėl anestetikų veikimo pakinta gyvūno širdies ir kvėpavimo sistemų darbas, tačiau veterinarijos gydytojas ir yra tam, kad užtikrintų šių sistemų sklandų darbą visos anestezijos metu.
– Kaip vyksta visa anestezijos procedūra? Kaip jai paruošiamas gyvūnas?
– Tam tikri medikamentai gali sukelti gyvūno vėmimą, todėl prieš procedūrą gyvūnas turi būti nešertas. Dažniausiai gyvūnas būna alkinamas 12 val. iki procedūros, bet šis laikas gali skirtis priklausomai nuo gyvūno rūšies (pvz. triušiai nėra alkinami, nes jie nevemia), amžiaus (jaunikliai alkinami trumpiau), gyvūno būklės ir planuojamos procedūros. Prieš procedūrą reikėtų vengti gyvūno išerzinimo ar sudirginimo. Šaunu, jei gyvūnas būna pavedžiotas ir atlikęs gamtinius reikalus. Svarbu kuo mažiau stresuoti ir pačiam savininkui, nes gyvūnai tą tikrai jaučia.
Prieš anesteziją visada atliekame klinikinę apžiūrą, kurios metu veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno širdies ir kvėpavimo sistemų darbą, atliekame kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai mums padeda įvertinti gyvūno inkstų, kepenų veiklą bei pastebėti ankstyvus ligų požymius.
Kai surenkame šią pradinę informaciją apie gyvūną, galime spręsti, ar pacientas yra tinkamas kandidatas anestezijai, ar yra reikalingi papildomi tyrimai. Todėl nenustebkite, jei veterinarijos gydytojas vietoje anestezijos ir suplanuotos operacijos jūsų gyvūnui rekomenduos pavyzdžiui kardiologo ar nefrologo apžiūrą. Visi tyrimai atliekami būtent tam, kad išvengtume visų su gyvūno anestezija sietinų rizikų.
Po apžiūros ir tyrimų veterinarijos gydytojas gyvūną priskiria anestezijos rizikos grupei (skalėje nuo 1 iki 5) ir individualiai pagal jūsų gyvūno rūšį, klinikinę būklę, amžių, veislę, tyrimų rezultatus, diagnozę, atliekamos procedūros sudėtingumą ir trukmę parenka medikamentus, kurie bus naudojami bendrajai nejautrai sukelti.
Tai, kokius medikamentus veterinarijos gydytojas suleidžia jūsų gyvūnui yra tik pradžia. Gyvūnui užmigus savininkai nebemato, ką mes veikiame toliau.
Prie vieno gyvūno, kuriam yra taikoma bendroji nejautra, visada dirba mažiausiai du žmonės. Gyvūnui yra įvedamas kateteris į veną, lašinama lašinė. Gyvūnui į trachėją įvedus vamzdelį per kurį jis kvėpuos, jis yra prijungiamas prie inhaliacinės anestezijos aparato ir gyvybinių parametrų stebėsenos aparatų.
Jei reikalinga papildoma skausmo kontrolė, atliekama vietinė anestezija. Gyvūnui nuolatos yra sekami tokie gyvybiniai parametrai, kaip širdies ir kvėpavimo dažnis, temperatūra, kraujo spaudimas ir begalė kitų parametrų, kuriuos mes stebime tam, kad anestezija būtų sklandi ir bet kokias galimas komplikacijas pastebėtume kuo anksčiau ir galėtume imtis reikiamų priemonių joms pašalinti.
Su gyvūnu iki pilno jo pabudimo visada lieka vienas asmuo, kuris stebi ir prižiūri gyvūno sklandų prabudimą po anestezijos.
Su gyvūnu iki pilno jo pabudimo visada lieka vienas asmuo, kuris stebi ir prižiūri gyvūno sklandų prabudimą po anestezijos. Anestezija yra didelio susikaupimo ir žinių reikalaujanti procedūra, kurios savininkai nemato. Galbūt dėl to apie ją ir sklando tiek daug mitų.
– Kaip greitai atsibunda gyvūnas po anestezijos? Kokia galima savijauta po jos? Kiek vienokia ar kitokia savijauta gali trukti?
– Atsibudimas priklauso nuo to, kokia procedūra buvo atlikta ir kokie medikamentai buvo naudojami. Jei gyvūnas buvo tik seduotas rentgenologiniam tyrimui, tai suleidus priešnuodį jis pabus per 5-10 minučių ir galės keliauti namo. Bet jei jam bus atlikta sudėtinga ilga chirurginė operacija arba gyvūnas turi tam tikrų organų sistemų nepakankamumą, atsibudimas gali užtrukti ir gyvūnas gali elgtis kaip nesavas ir parą laiko (pvz. blaškytis, kaukti, daugiau miegoti).
Tokie gyvūnai dažniausiai yra paliekami stacionariam gydymui ir stebėjimui klinikoje. Gyvūnai namo išleidžiami tik tada, kai jų visi gyvybiniai parametrai yra normos ribose ir iš klinikos jie gali išeiti savo keturiomis kojomis, išropoti ar išskristi.
Po anestezijos gyvūnas gali ilgiau miegoti, nenorėti ėsti, yra tikimybė, kad gyvūnas gali vemti, padidėti seilėtekis. Jei bloga savijauta užsitęsia ilgiau nei parą, būtina pakartotinai pasirodyti veterinarijos gydytojui.
– Su kokiais mitais dažniausiai susiduriama kalbant apie anesteziją?
– Tam tikri mitai apie gyvūnų anesteziją yra įsišakniję labai giliai. Dauguma mitų atsirado tais laikais, kai žinios apie anesteziją buvo tikrai menkos, o ir gydytojai pasirinkti galėjo iš vieno ar dviejų anestetikų. Tie laikai praėjo, bet mitai, deja, išliko.
Vienas iš jų, kad anestezija yra labai pavojinga ir daug gyvūnų anestezijos metu miršta. Mokslinėje literatūroje, įvertinus tūkstančius atliktų šunų ir kačių anestezijų, paskaičiuota, kad sveikų šunų mirštamumas anestezijos metu yra 0,05 proc., kačių 0,11 proc., sergančių šunų – 1,33 proc., kačių 1,4 proc.
Klientai taip pat dažnai prisigąsdina dėl triušių ar graužikų anestezijos. Bet šie gyvūnai mums yra tokie patys pacientai, kaip šunys ir katės, todėl dėmesys jų anestezijai ir siekis išvengti komplikacijų yra toks pats.
Kitas mitas, kad jei anestetikų leisime mažiau, arba tik vieną preparatą, gyvūnas greičiau pabus po anestezijos. Savininkai kartais prašo, kad narkotinių medžiagų leistume mažiau. Mažiau ne visada yra geriau. Jei aš suleisiu jūsų gyvūnui per mažą dozę narkotinių medžiagų, tai jis jaus skausmą arba operacijos metu turės sąmonę. Tai būtų absoliutus darbo etikos nebuvimas ir gyvūno kankinimas. Dozė ir medikamentų kiekis yra parenkamas individualiai, nei per mažai, nei per daug.
Dar vienas gana gajus mitas, kad vyresnio amžiaus gyvūnai patiria didžiausią riziką numirti anestezijos metu, nes „jie seni“, arba tie, kurie turi širdies, kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumą. Taip, didelė tikimybė, kad geriatrinio amžiaus pacientai turės įvairių ligų, bet tam mes ir atliekame gyvūno apžiūrą, diagnostinius tyrimus, kad laiku tai nustačius galėtume gyvūną gydyti ir paruošti jį anestezijai parenkant anestetines medžiagas, kurios pacientui būtų maksimaliai saugios. Įvairios ligos ne visada yra kliūtis atlikti anesteziją. Juk žmogų taip pat operuoja, kai jis serga, ar ne?
– Ką reikėtų žinoti augintinių savininkams apie anesteziją ir kaip išvaikyti jų baimę?
– Baimes galime padėti išvaikyti pokalbio metu, bet tam reikia pasitikėti savo veterinarijos gydytoju. Jei pasitikėjimo nėra, joks dialogas nepadės.
Pokalbis apie anesteziją ir jos rizikas su gyvūno savininku niekada nėra lengvas nei klientams, nei veterinarijos gydytojams. Tikriausiai svarbu pripažinti, kad medicina vis dar nėra tobulas mokslas, jis auga ir kinta nuolatos. Anestezija niekada nėra saugi 100 proc., bet mūsų darbas yra užtikrinti, kad tas saugumas būtų kiek įmanoma arčiau to 100 proc. Tam mes investuojame į savo kompetencijų augimą ir naujausią įrangą.
Mūsų darbas yra papasakoti jums, kokios yra galimos anestezijos komplikacijos ir ką mes, kaip komanda, darysime, jei tai įvyks.
Kiekvienas augintinis yra skirtingas, todėl tai, kas tiko ar nutiko jūsų pažįstamų gyvūnui, nebūtinai tiks ar nutiks jūsiškiui. Mes visada kviečiamės klientus kalbėtis ir prieš atvykstant konsultacijai užsirašyti savo baimes, klausimus, kad kartu galėtume juos aptarti ir padėti tas baimes išvaikyti kalbant faktais. Mūsų darbas yra papasakoti jums, kokios yra galimos anestezijos komplikacijos ir ką mes, kaip komanda, darysime, jei tai įvyks.
Konsultacijai pas veterinarijos gydytoją Brigitą Zakarevičiūtę galite registruotis jau dabar telefonu +370 610 60466 „PetCity“ NØRDIKA klinikoje Vilniuje, Vikingų g. 3.
