„Mitų apie darbą užsienyje vis dar yra. Vis tik, jų nepalyginamai mažiau, nei girdėjome prieš penkerius ar dešimtį metų. Situacija stipriai pasikeitusi“, – sako minėtos įmonės Atrankų departamento vadovė Dovilė Lapėnienė.
Anot jos, daugelis savo aplinkoje turi artimųjų ar draugų, gyvenančių užsienyje, tad sužinoti informaciją iš pirmų lūpų nėra sudėtinga. Visgi mitų vis dar pasitaiko.
Užsienyje atlyginimą moka, nors nieko neveiki. Turėti tokį įsitikinimą yra klaidinga, mat kaip Lietuvoje, taip ir užsienio šalyse norint užsidirbti reikia įdėti pastangų. Kaip aiškina D.Lapėnienė, anksčiau dažnai buvo girdimas įsitikinimas, kad bet koks nekvalifikuotas darbas užsienyje yra apmokamas geriau, nei Lietuvoje yra apmokama vadovo pozicija, o specialistai gauna darbo užmokestį esą vien todėl, kad atvyko.
Vis dėlto pašnekovė įsitikinusi, kad jei šalyse, kuriose pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, yra siūlomas didesnis atlyginimas už tą patį darbą, tikėtina, kad ir dirbti reikės daugiau.
Emigruoja tie, kurie nesugeba susirasti gero darbo Lietuvoje. Švedijoje fasadų apdailos darbus atliekančioje įmonėje dirbantis projektų vadovas Balys Sirvinskas įsitikinęs, kad didelė dalis žmonių emigruoja ne tik dėl materialinių paskatų, bet ir dėl to, kad nori išbandyti save, augti savo profesinėje srityje, praplėsti savo pasaulėžiūrą, pagyventi kitokioje kultūroje. Be to, anot jo, patirtis dirbant užsienyje yra gerai vertinama ir Lietuvoje.
Emigrantas niekada nebus lygus vietiniam darbuotojui. Kaip teigia D.Lapėnienė, šis įsitikinimas yra klaidingas. Daugelis šalių yra tolerantiškos užsienio specialistams, o kai kuriais atvejais jie yra dar labiau vertinami, tad baimintis tikrai nereikėtų, ypač vykstant dirbti į Europos šalis.
Užsienyje yra sunku įsitvirtinti. Švedijoje dirbančio projektų vadovo teigimu, šis mitas yra teisingas tik iš dalies, mat, jei į užsienį žmogus vyksta savarankiškai, apgyvendinimo ar transporto paieškos galis kelti papildomų iššūkių ir apsunkinti prisitaikymą prie naujos kultūros.
„Žinoma, viskas labai priklauso nuo pačios įmonės ir jų siūlomų naudų. Man darbinantis Švedijoje, viskas buvo suderinta prieš išvykimą, tad ramiai važiavau pasitikti naujų iššūkių“, – pasakoja B.Sirvinskas.
Atvykus į užsienį patiriamas kultūrinis šokas. „Vykstant į Afriką ar kitą egzotinę šalį tikrai gali būti kultūrinis šokas, tačiau renkantis šalį Europoje nesudėtinga prisitaikyti prie jos kultūros“, – pastebi užsienyje dirbantis lietuvis.
Pasak jo, tiek ankščiau dirbant Jungtinėje Karalystėje, tiek Švedijoje prisitaikyti vyrui nebuvo sudėtinga, o ir daugelis sutiktų vietinių gyventojų tolerantiški atvykėliams ir maloniai juos priima. Be to, aplinkoje gali būti ir daug tautiečių.
Užsienyje sunku dirbti dėl kalbos barjero. Kaip pastebi specialistai, šis mitas iš dalies yra teisingas. Anot jų, yra daug skirtingų šalių ir kiekvieną reikėtų vertinti individualiai.
„Man vykstant į užsienį užteko mokėti anglų kalbą, žinoma, vietinės kalbos mokėjimas tikriausiai yra privalumas, tačiau ne visada būtinybė“, – pastebi projektų vadovas. Anot jo, gyventojų migracija nėra naujiena, tad, valstybės jau yra prisitaikiusios, tolerantiškos ir supranta, kad neseniai į užsienį atvykęs darbuotojas nemoka vietinės kalbos.
