Šunų meilė būdavo akcentuojama dažniausiai, tarkime, 2016-aisiais P.Zakas studijavo 10 kačių ir 10 šunų elgesį ir paaiškėjo, kad šunys savo šeimininkus myli net penkis kartus labiau nei katės. Mokslininkas paėmė gyvūnų kraujo mėginius prieš ir po žaidimų su jų šeimininkais tam, kad ištirtų meilės hormono oksitocino kiekį.
„Tai medžiaga, kurią mūsų smegenys išskiria, kai rodome rūpestį ir dėmesį kitiems“, – teigia specialistas. Taigi, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad šunys išskiria 52,7 proc. oksitocino, o katės – vos 12 proc. Tiesa, pats mokslininkas dar tada teigė, kad kačių rezultatai galėjo būti kitokie: „Katės nėra tokios socialios kaip šunys, jos prisirišusios prie savo gyvenamosios vietos, todėl vykstant tyrimui galėjo jausti stresą, nes vieta katėms buvo nepažįstama.“
Dabar, 2017-ųjų kovo mėnesio tyrimo, publikuoto Behavioural Processes, rezultatai tikina, kad katės gali būti lygiai tokios pat meilios ir artimos kaip šunys. O juk anksčiau katėms buvo priskirti nesocialių ir savanaudžių būtybių epitetai...
Tyrime dalyvavo 50 kačių – jos kelioms valandoms buvo paliktos be šeimininkų, maisto, žaislų ir bet kokio kontakto su žmonėmis. Paskui katės buvo apdovanotos, remiantis skirtingais dirgikliais, ir labiausiai jos reagavo būtent į žmogiškąjį kontaktą. Tik 37 proc. kačių pasirinko maistą vietoj socialinio kontakto.
Nors buvo manoma, kad kačių socialumas egzistuoja tik tam tikroje aplinkoje, nustatyta, kad 50 proc. jų pirmenybę teikė socialinei sąveikai, nors galėjo tiesiogiai rinktis tiek socialinę sąveiką su žmogumi, tiek iš kitų trijų labiausiai jas traukiančių dirgiklių kategorijų.
Taip pat buvo pastebėti tam tikri skirtumai tarp kačių, kurios turėjo šeimininkus, ir tų, kurios ieškojo mylinčių namų.
Vis daugiau tyrimų apie kates atskleidžia įrodymus apie jų sudėtingus sociokognityvinius ir problemų sprendimų gebėjimus. Nepaisant to, vis dar gajus mitas, kad katės – nesocialios, sunkiai auklėjamos, nepasiduodančios dresūrai. Šitas atotrūkis gali būti susijęs su žinių stoka, t. y. kokiems dirgikliams katės teikia pirmenybę, kad būtų galima susitelkti į motyvaciją dirbti tam tikra kryptimi.
