Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 09 26

Mokslininkai prognozuoja, kad invaziniai buksmediniai ugniukai plačiai išplis šalyje

Invaziniai vabzdžiai pastaruoju metu vis dažniau linksniuojami – neseniai vieni jų, buksmediniai ugniukai, nusiaubė buksmedžių saleles keliuose Lietuvos kampeliuose. Krūmai pradėjo vysti, gelsti, tad daugelio sodininkų įdėtas ne vienerių metų triūsas griuvo akimirksniu. Kaip į mūsų šalį patenka invaziniai vabzdžiai? Ko reikėtų tikėtis ateityje ir ar klimato kaita dar labiau paskatins svetimų vabzdžių invaziją į mūsų šalį?
Buksmedinis ugniukas
Buksmedinis ugniukas / 123RF.com nuotr.

Į aktualius klausimus apie vabzdžius ir kitus invazinius gyvius atsako Gamtos tyrimų centro mokslininkai Jolanta Rimšaitė ir Povilas Ivinskis.

– Papasakokite, kodėl pas mus atkeliauja invaziniai vabzdžiai? Kas tam daro didžiausią įtaką?

– Svetimžemių vabzdžių patekimą į naujas teritorijas įgalina prekių importas, pervežimas, transportas, tranzitas, turizmas. Patekę į naujas sąlygas dalis jų žūva taip ir nepasidauginę (arba jų palikuonys neišgyvena), o dalis sugeba įsitvirtinti, jei randa čia sau tinkamas palankias sąlygas. Taip, pavyzdžiui, po visą pasaulį plinta įvairūs sandėlių kenkėjai.

Kadangi sandėliuojamose patalpose yra palaikomas mikroklimatas, pastovios aukštesnės temperatūros, daug tinkamo maisto, tai leidžia tam tikroms organizmų grupėms ten sėkmingai gyventi.

Asmeninio archyvo nuotr./Gamtos tyrimų centro mokslininkai Jolanta Rimšaitė ir Povilas Ivinskis
Asmeninio archyvo nuotr./Gamtos tyrimų centro mokslininkai Jolanta Rimšaitė ir Povilas Ivinskis

– Kokius vabzdžius šiandien galima pavadinti invaziniais ir kaip jie jau yra pakeitę mūsų ekosistemą?

Reikėtų pasakyti, kad invazinės rūšys ir svetimžemės rūšys skiriasi.

Svetimžemės rūšys dažnai patenka dėl ekonomikos globalizacijos, dėl žmonių ir prekių judėjimo, pavyzdžiui, gabenant krovinius laivais, siunčiant medienos gaminius, arba vežant dekoratyvinius augalus į naujas teritorijas ir pan.

Ne visos svetimžemės rūšys tampa invazinėmis, kai kurios jų neįsitvirtina. Kai kurios invazinės svetimžemės rūšys yra teisiškai reguliuojamos.

Invazinės rūšys – tai yra rūšys, kurios atsitiktinai ar tyčia (žmonių įvežamos tikslingai, pavyzdžiui, dėl estetinių, ekonominių tikslų ) patenka, yra įvežamos už natūralaus geografinio paplitimo ribų, pradeda sparčiai daugintis ar plisti ir tampa problematiškos – daro įtaką vietinėms ekosistemoms, turi ekonominį, epidemiologinį ir kt. poveikį.

2016 m. lapkričio 28 d. patvirtintas naujas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas (AM) ir tas įvardytas invazines rūšis laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką griežtai draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai