„Į Maltą? Mokytis anglų kalbos? O kodėl į Maltą?“ Tokių klausimų sulaukiau tada, kai nusprendžiau dviems savaitėms išvažiuoti į Maltoje esančią anglų kalbos mokyklą.
Čia tobulinti anglų kalbos žinių važiuoja daugybė įvairaus amžiaus žmonių – nuo mokinių iki senjorų. Tiesa, nors siūloma mokyklą, kurioje užsienio kalbos mokomi užsieniečiai, rinktis ir kitose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, JAV, Kanadoje), tačiau Maltą pasirinkau dėl kelių asmeninių priežasčių. Tačiau apie viską – nuo pradžių.
Kelionė – mokslo ir atostogų derinys
Apie tai, kad yra galimybė išvažiuoti mokytis kalbos svetur, teko girdėti jau seniau, tačiau niekada atidžiau tuo nepasidomėjau. Kodėl sugalvojau šiemet – aiškaus atsakymo, tiesą sakant, nežinau. Greičiausiai todėl, kad įvairūs dalykai mūsų gyvenime tiesiog nutinka tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.
Panorusi anglų kalbos mokytis svetur iš karto pagalvojau apie mokslo ir atostogų derinį, todėl dar net nepradėjusi domėtis šalimis, į kurias važiuoti galima, jau žinojau, kad tai bus saulėta ir šilta šalis, į kurią trumpam pabėgsiu nuo lietuviškojo rudens.
Paieškojusi informacijos internete atradau Užsienio kalbų mokymo centrą, kuris tokias paslaugas ir siūlo. Kai pamačiau sąrašą šalių, abejonių nekilo nė akimirkos. Malta. Taip pat svarbu tai, kad vykti mokytis rekomenduojama į tą šalį, kurioje anglų kalba yra valstybinė. Maltoje ji yra valstybinė.
Ten šilta, ji nėra toli, yra tiesioginiai skrydžiai, kelionė nėra brangi. Tai – svarbiausios priežastys, lėmusios mano pasirinkimą. Greta jų – dar kelios. Aš esu įsimylėjusi salas. Malta, tiesa, turėjo tik vienintelį minusą – ten nėra kalnų. Tiek to. Apsieisiu be kalnų.
Beje, kelionę derinome apie mėnesį – reikėjo išsirinkti datą, siūlomą paslaugų paketą, pasirašyti sutartį ir panašiai. Iš kelionės organizatorių sulaukiau dėmesio tiek, tarsi į Maltą važiuotų kokios nors prezidentūros delegacija. Tikrai nuoširdžiai.
Kelionė nepasirodė brangi
Žinau, kad tolesnis pasakojimas bus bevertis, jei tarsi per išpažintį neišklosiu informacijos apie kainas. Besiruošdama kelionei supratau, kad tai – viena esminių informacijų. Sprendžiu pagal tai, kad būtent apie pinigus manęs klausinėjo daugelis.
„Kaip brangu“, – sakė mama. Ir dar kelios draugės. Išties, už tiek aš būčiau galėjusi greičiausiai tris kartus po savaitę suskraidyti į Turkiją su „viskas įskaičiuota“. Bėda tik ta, kad pliažinė Turkija manęs netraukia. Jei kas nors norėtų mane nubausti, puikiausia bausmė būtų ištremti dienai į paplūdimį.
Beje, buvo tokių, kurie stebėjosi: kaip gerai, kai sau gali leisti. Taip, galiu. Negaliu sau leisti daugybės dalykų. Tarkim, septintos poros batų ar aštuntos suknelės už kosmines kainas. Bet keliones galiu.
Taip pat aš manau, kad jei kelionių neskaičiuoji „viskas įskaičiuota“ paketais ir turkijomis, manoji kelionė į Maltą buvo visiškai nebrangi. Arba aš tiesiog taip susidėliojau prioritetus.
Bet tiek to. Paskaičiuokime. Pernai už aštuonių dienų atostogas su pusryčiais ir vakariene Tenerifėje sumokėjau 800 eurų.
Dviejų savaičių kelionė į Maltą su apgyvendinimu, pusryčiais ir vakariene bei kasdien (darbo dienomis) vykstančiomis anglų kalbos pamokomis kainavo 980 eurų. Dar kainavo lėktuvo bilietas, tačiau jo kaina paprastai priklauso nuo laiko, kada perki – jis gali kainuoti ir 140, ir 260 eurų.
Tai – kaina tik bendram įsivaizdavimui, mat ji priklauso nuo to, kokį apgyvendinimą renkiesi, ar renkiesi intensyvias, ar paprastas studijas.
Manoji kaina – viena didžiausių, mat gyvenau viena ir apgyvendinimo išlaidų nesidalinau su bičiuliu ar bičiule, taip pat buvau pasirinkusi intensyvias pamokas.
Tad važiuojant dviese ir nesirenkant intensyvių studijų išties galima įtilpti į maždaug 600-700 eurų. Ar tai daug? Nemanau.
Reikia apsispręsti, kur gyvensi
Kur gyventi? Tai klausimas, į kurį reikėjo atsakyti prieš planuojant kelionę. Mokykla siūlo tris variantus. Pirmasis – prie pat mokyklos esančiuose svečių namuose, kur ir kambarį, ir dušą tektų dalintis dar su 5-6 studentais.
Kitas pasirinkimas – gyvenimas rezidencijoje, iš kurios atsiveria vaidas į jūrą. Ji kiek toliau nuo mokyklos, apie 20 minučių autobusų. Beje, įvertinus nykštukinės Maltos atstumus neabejoju, kad šį atstumą nebūtų sudėtinga įveikti ir pėsčiomis.
Trečiasis variantas – gyvenimas vietinėje šeimoje. Siūloma apsigyventi mokyklos atstovaujamoje vietinėje šeimoje, iš arti pažinti vietinę kultūrą, taip pat daugiau galimybių bendrauti anglų kalba.
Šeima gali būti prie pat mokyklos, gali būti iki 20 minučių autobusu – priklausomai nuo to, kuri šeima yra laisva.
Aš pasirinkau gyvenimą vietinėje šeimoje. Prieš pat kelionę gavau visą reikiamą informaciją: adresą, kontaktus. Labiausiai prajuokino tai, kad mokyklos atsiųstoje informacijoje buvo nurodyta ir tai, kad šeima turi du suaugusius vaikus, šunį ir katiną.
Prieš išvykstant mokytis teko atlikti ir Maltos mokyklos paruoštą testą, kuris reikalingas kalbos lygiui nustatyti. Beje, jo daryti nėra būtina, tačiau labai rekomenduojama – taip pirmoji diena mokykloje bus gerokai sklandesnė ir aiškesnė, taip pat tada testo nereikės atlikinėti mokykloje.
Svetur aplanko namų jausmas
Į Maltą išvažiavau viena. Visų pirma, taip norėjau pati. Žinojau, kad čia važiuoju ne tik mokytis, tačiau tuo pačiu ir susipažinti su šalimi bei dalį laiko skirti atostogoms.
Galbūt todėl man Malta pasiteisino su kaupu. Kai grįžau, jau po pirmosios savaitės pajutau, kad jos pasiilgau. Nors esu keliavusi ne tiek mažai, tačiau mažytė Malta paliko žymę. Galbūt todėl, kad ir pati kelionė buvo visai kitokia.
Iki savo naujųjų namų nuvažiavau taksi. Kelionė iš oro uosto kainavo 20 dolerių. Maždaug 15 minučių – ir pravėriau savo dviejų savaičių namų duris. Pasitiko ir kambarį parodė šeimininkė. Ji pirmąją dieną mane palydėjo ir į mokyklą.
Namas, kuriame gyvenau, didelis ir erdvus. Kas patiko, o kas ne – pasiliksiu sau, nes tai pernelyg subjektyvu. Pasakysiu tiek, jog išvažiuodama ir vėl pajutau keistą jausmą: kad išvažiuoju iš namų. Kartais nutinka keistų dalykų – kai kažkur svetur aplanko namų jausmas.
St. Julians mieste esanti anglų kalbos mokykla iš išorės primena didelį namą. Čia įrengtos nedidelės, berods, septynios klasės, kuriose mokosi nuo kelių iki maždaug 12 studentų.
Ar pirmą kartą įžengiau drąsiai? Visiškai. Kai Maltos oro uoste leidosi lėktuvas, pamaniau, kad nerimauti nėra ko. Viskas bus taip, kaip turi būti. Dažnai mėgstu sakyti: Visata viską sutvarkys. Ir sutvarkė.
Mokykloje nustebino tarptautiškumas
Nuo pat pirmosios dienos stebino mokytojų gebėjimas komunikuoti su studentais, prastai kalbančiais ir suprantančiais angliškai.
Niekaip nesugebėčiau paaiškinti mokymo metodikos, tačiau ji tikrai yra, tik keista. Galbūt – mums neįprasta, ne tokia, kaip moko ar mokė mus.
Beje, kai patenki į tokią aplinką, kalbos mokaisi visur – gatvėje, kavinėje, parduotuvėje, transporte. Mokymasis nesibaigia užvėrus klasės duris.
Pamokos vykdavo nuo 9 val. iki 12.15 val. su 15 minučių pertrauka. Pasirinkus intensyvius kursus – dar pusantros valandos, kurios skiriamos tik kalbėjimui bei žodyno lavinimui.
Mokykloje asmeniškai mane nustebino tarptautiškumas. Kaskart, įžengus į klasę, apimdavo keistas jausmas, kad čia, mažytėje Maltoje, yra tiek daug pasaulio. Jis telpa vienoje klasėje. Kinai, japonai, argentiniečiai, kolumbiečiai, ispanai, rusai. Mokytis čia suvažiuoja išties iš įvairių pasaulio kraštų.
Vieni renkasi kelių mėnesių studijas, kiti – dviejų savaičių ar mėnesio. Kiekvieną pirmadienį keičiasi ir grupės, mat kiekvieną pirmadienį čia – tarsi naujų mokslo metų pradžia. Kažkas studijas baigia, kažkas jas pradeda. Dėl keistosios mokymo metodikos čia nesijauti nejaukiai. Atrodo, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti.
Beje, laisvu metu mokykla organizuoja ir įvairias ekskursijas po Maltą. Kaina – apie 15 eurų.
Dvi savaitės baigėsi
Kadangi į Maltą važiavau ir atostogauti, tad laiko jai man tikrai užteko. Mėgstu vaikščioti, tad nemažai salos tiesiog apėjau. Lankiausi joje rugsėjo mėnesį.
Todėl iš savo, nors ir mylimo, rudens, įpuoliau tiesiai į kitos šalies šilumos glėbį. Kelias pirmas dienas sunku buvo ištverti lauke tvyrantį 30 laipsnių karštį. O paskui prie jo tiesiog įpratau.
Savaitgalį pėsčiomis nuėjau į senąją sostinę Mdiną, kuri dar vadinama tylos miestu, taip pat aplankiau žvejų miestelius, Žydrąją grotą, pernai metų Europos kultūros sostinę Valetą.
Popietėmis dažnai mėgdavau tiesiog sėdėti ant jūros kranto esančioje kavinėje ir žiūrėti į jūrą.
Būdama čia supratau dar vieną paprastą dalyką, kurio iš pat karto kiek baiminausi. Būti ir keliauti vienai man patinka, todėl tai buvo vienos geriausių atostogų, per kurias ir mokiausi, ir veikiau tai, kas man patinka.
Nors pasaulis didelis, bet aš žinau, kad į Maltą ir vėl grįšiu. Pavasarį. Į tą pačią anglų kalbos mokyklą, iki kurios veda gana stačios gatvės. Kur kava iš aparato kainuoja 75 centus.
Kai paskutinę dieną mokyklos koridoriuje sutikau ofise dirbantį Karlą, kurį mačiau vos kelis kartus, ir jis į mane kreipėsi vardu, aš nuoširdžiai nustebau.
Paskutinė diena buvo šiek tiek liūdna. Dvi savaitės baigėsi. Taip, kaip baigiasi Kalėdos, kaip praeina saulė, kaip ištirpsta sniegas. Antra vertus, be pabaigos juk niekada nebūtų jokios pradžios.
