M.Aziulevičiūtė-Vartavičienė kelis kartus jau surengė ir edukacinius užsiėmimus, kurių metu šio būdo moko bei dalijasi savo sukaupta patirtimi – kaip pasigaminti prieskoninių augalų kabančius sodus, kaip prižiūrėti šiuos augalus, kaip juos suformuoti.
Pradžia – florariumai iš sukuletų ir kaktusų
Augalai į Monikos pasaulį atėjo tada, kai ji tapo mama: „Teko pakeisti miestą, atsisakyti turėto verslo, nes kas dieną vykti kelis šimtus kilometrų su kūdikiu buvo per sudėtinga. Ir taip po truputį išsigrynino ši veikla, kuri lengvai suderinama su motinyste.
Meilė gamtai, augalams man buvo skiepijama nuo vaikystės. Manau, kad vaikystės pamiršti pomėgiai ir poreikiai tiesiog atgijo. Iš pradžių dariau sau, paskui draugams, tada – draugų draugams ir dar pastarųjų draugams“, – juokėsi pašnekovė.
Taip, augant poreikiui, Monika vis labiau paniro į augalų pasaulį. „Kokedamos atėjo kiek vėliau, iš pradžių pradėjau iš sukuletų ir kaktusų gaminti florariumus – mini sodus.
Besidomėdama tvariu, ekologišku augalų auginimu, suradau informaciją apie kokedamas. Tai – iš Japonijos kilęs augalų bevazonis auginimo metodas“, – sakė pašnekovė.
Kas yra kokedama?
Monika pasakojo, kad kokedama kilo Japonijoje (kokedama reiškia „samanų kamuolys“), kaip bonsų medelių, kurie auga nedideliame vazone, auginimo stiliaus atmaina.
„Bonso medelio auginimas yra labai ilgas procesas, reikalaujantis daug pastangų, laiko ir žinių. Japonijoje jaunoji augalų meistrų karta, perėmusi bonsų sodinimo meną, adaptavo jį į greitesnį, lengvesnį, paprastesnį ir tvaresnį auginimo būdą. Iš to ir gimė kokedama. Ji gali būti pakabinta, gali stovėti ant lėkštutės ir būti padėta tiesiog stovelyje“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Monikos, šis būdas puikiai tinka Lietuvoje, nes esame šalis, kur gausu natūralios gamtinės medžiagos – samanų.
Samanos tarsi perima vazono funkciją.
Kokedemos esmė – augalo šaknys yra apsupamos samanų sluoksniu, samanos tarsi perima vazono funkciją, o samanų kamuolio viduje – žemės mišinys.
„Kalbant apie samanas, jų nerekomenduoju eiti draskyti į mišką. Tinka tokios, kurios surinktos nuo akmenų, nuo jau nugriuvusių medžių. Vienas svarbiausių momentų – kaip teisingai jas surinkti ir kaip teisingai suruošti. Samanos turėtų būti kaip vientisas audinys, o ne atskiros, birios“, – sakė M.Aziulevičiūtė-Vartavičienė.
Samanos laiko ir viduje esantį žemių mišinį, ir šaknis. Tuo pačiu samana augalui yra geresnė nei vazonas – ji laidi orui ir turi ypatingą savybę sugerti daug drėgmės, kurią vėliau, po truputį, atiduoda augalo šaknims: „Samaną aš pavadinčiau stebuklinga augaline medžiaga, kuri nepaprastai tinkama auginimui. O japonai sugalvojo puikų būdą – augalą apsupti samanų kamuoliuku.“
Samanose augina net krapus ir petražoles
Kokedama nėra išranki ir lepi, svarbu jos nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje, nes samanos greit paruduos. Jei pamirštama palaistyti, augalas gali išgyventi net iki mėnesio – dėl to, kad samanos lėtai atiduoda drėgmę.
Lengviausias būdas prižiūrėti kokedamą – laikyti ją lėkštutėje, turinčioje šiek tiek aukštesnį kraštą, o ne pakabintą laikiklyje. Tuomet samanų kamuoliuko nereikia purkšti ar mirkyti vandenyje – pradžiūvus samanoms užtenka įpilti vandens į šią lėkštutę.
Pavyzdžiui, tokį samanų kamuolį galima pasikabinti prie virtuvinės spintelės.
Samanose, sako Monika, gali augti bet kokie augalai. „Mes per edukaciją net sėjam. Kiti, kiek žinau, to nedaro, o aš išbandžiau. Buvo įdomu, kaip išaugs sėklytė per samanų sluoksnį.
Paprastai į kokedamas augalas sodinamas jau turintis suformuotą šaknų sistemą. O aš mėginau sėti prieskonius – krapus, petražoles. Ir jie per samanas išdygsta, tik reikia kiek daugiau laiko.
Pavyzdžiui, tokį samanų kamuolį galima pasikabinti prie virtuvinės spintelės, o tada tiesiog pasikarpyti prieskonių, ir – tiesiai į puodą“, – juokėsi M.Aziulevičiūtė-Vartavičienė.
Svarbu tinkamai parinkti žemę
Samanose galima auginti įvairias gėles, kaktusus, o laistymo dažnumas priklauso nuo augalo rūšies.
„Tiek sukulentams, tiek kaktusams praktiškai visai nereikia drėgmės, o raktažolei ar našlaitei, kurie pavasarį labai populiarūs, drėgmės reikia nuolat“, – aiškino Monika.
Dar vienas svarbus akcentas – tinkamai pasirinkti žemės mišinį: „Jei sėjame į žemę prieskonius – svarbu, kad žemė būtų laidi drėgmei ir tuo pačiu gerai sugerianti. Labai gerai tinka juodžemio ir smėlio mišinys. Iš pradžių yra suformuojamas žemės mišinio kamuolys, tada sėjame ir apgaubiame samanomis, aprišame siūlu.“
Jei tokiu būdu sodinimas augalas su šaknimis, jį reikia išimti iš vazono, kuriame augo, šiek tiek paformuoti šaknis kamuolio forma ir apsukti samanomis, o tada – taip pat aprišti siūlu.
Sodinant augalus žemės mišinys svarbus – jis neturi būti pernelyg birus, taip pat netinka toks, kuris labai sunkiai priima ir greitai išgarina drėgmę, kaip pavyzdžiui durpė, nes vanduo gali nespėti pasiekti kokedamos kamuolio viduryje esančių augalo šaknų.
Samanos, natūralus siūlas ir žemė – visos priemonės, kurių reikia kokedamos gamybai.
Tinka prie bet kokio interjero
Monika sako, kad dažnas yra susidūręs su situacija, kai dovanų gauna augalą, tačiau vazonas būna negražus arba nedera prie interjero.
„Ir tada ieškome gražaus, prie interjero tinkančio vazono: molinio keramikinio ar kito. Žinant, kaip pasigaminti kokedamą, ji tiks prie bet kokio interjero.
Kalbant apie ilgaamžiškumą, jis priklauso nuo to, kiek pavyks išlaikyti gražiai atrodančias samanas. Kuo ilgiau laikoma šviesoje – tuo labiau samanos blunka ir tampa rudos.
Jei tai žmogui negadina vaizdo, tai toks augalas gali sėkmingai augti metus ar du – kol samanų burbule pasidaro per ankšta šaknimis. Tenka reikia persodinti į šiek tiek didesnę kokedamą.
Pasigaminti ją gali tikrai kiekvienas, bet kad sėkmingai gyvuotų – svarbu yra samanos, žemės mišinys ir teisingas surišimas“, – sakė M.Aziulevičiūtė-Vartavičienė.
