Siųskite šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui „Pirma meilė nerūdija“ ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.
Dar dviejų istorijų autoriams padovanosime nepaprasto skonio kokybiško Lietuvoje gaminto šokolado „Chocolate Naive“ rinkinius.
Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA.
Skelbiame Mortos meilės laišką.
Metai. Suėjo lygiai 365 dienos nuo tada, kai susipažinome. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad vienas paprastas nekaltas „labas“, parašytas per „Facebook'ą“, taip stipriai pakeis mano gyvenimą ir atneš didžiąją gyvenimo meilę. Meilę, kuria galėjau pasidžiaugti neilgai.
Palikai mane su didžiule tuštuma, skausmu, kurie vieninteliai tik ir primena, kad visa tai buvo tikra...
Jeigu dabar kas nors paklaustų, kaip gyvenu, nežinočiau, ką atsakyti. Negyvenu – tik egzistuoju – kvėpuoju, vaikštau iš kampo į kampą, ir tik mintys apie Tave ir prisiminimai padeda ištempti dar vieną dieną.
Labiausiai už viską laukiu nakties, nes žinau, kad po dar vienos ilgesiu persmelktos dienos užmerkusi akis vėl galėsiu pamatyti Tavo tobulo žalumo akis, šypseną, kuri ir per pačią didžiausią audrą saulę priverstų pasirodyti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Liudo meilės istorija „Darysiu viską, kad mano pirmoji meilė būtų ir paskutinė“
Vėl galėsiu apkabinti, prisiglausti, išgirsti tą mielą taip stipriai išsiilgtą balsą... Ech, kaip beprotiškai man viso šito trūksta... Ir jeigu sapnai yra vienintelė vieta, kur galiu pabūti su Tavimi, tada noriu likti ten amžiams...
Mintimis vis grįžtu į dieną, kai pirmą kartą susitikome.
Dangus gali paliudyti – tą akimirką, kurios ypatingumą gali suprasti tik dvi viena kitą atpažinusios sielos, įvyko kažkas stebuklingo. Pamačius Tave supratau, ko visada taip ieškojau ir ilgėjausi. Tu buvai ir esi ta trūkstama mano dalis, be kurios negaliu tinkamai veikti.
Visa širdimi ir siela jaučiu, kad Tu man taip skirtas, kaip žmogui skirta mirtis. Todėl dabar, kai Tavęs nebeturiu, nebesijaučiu savimi, nes išeidamas kartu išsinešei ir dalį manęs...
Sėdžiu dabar ir mąstau, ar rašydama kalbuosi su savimi, ar Tavimi. Vis prisimenu, kai žiūrint filmą „Marsietis“, per kurį astronautas kalbėjosi su savimi, Tu man pasakei, kad tai padeda žmogui neišprotėti.
Na, galvą pamečiau jau seniai, nes tik pats didžiausias pamišėlis pasiryžta įsileisti meilę į širdį, tačiau tik rašydama galiu jaustis esanti arčiau Tavęs. Taip stipriai gailiuosi, kad tada, kai turėjau galimybę, nepasakiau Tau to, ką dabar rašau šiame laiške.
Net nežinau, ar kada nors tai perskaitysi, tačiau nebenoriu šių žodžių laikyti savyje, nes bijau gyvenimo nežinomybės, bijau, kad šitos mintys liks su manimi, ir Tu niekad nesužinosi, kiek daug man reiški...
Žinau, kad skubėjau – aklai puoliau ir atsidaviau akimirkos grožiui, nes viskas atrodė per daug tobula, kad būtų tiesa. Bet net jeigu ir turėčiau galimybę atsukti laiką atgal, nieko nekeisčiau.
Laikas, praleistas su Tavimi, man buvo didžiausia gyvenimo dovana, kurią branginsiu iki paskutinės savo gyvenimo minutės.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Pirma meilė nerūdija“.
Jame dalyvauti galite ir Jūs! Siųskite romantiškas, šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.