2018 02 20

Naminių gyvūnų šeimininkai turi būti akyli: dalis erkių net nebuvo užmigusios

Veterinarai perspėja apie ypač didelę riziką šunims ir katėms užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Šiemet Lietuvoje net žiemos mėnesiais dalis erkių nebuvo užmigusios ir jas teko rinkti iš augintinių kailių, o pavasariop, šylant orui, jos dar labiau suaktyvės.
Erkė
Erkė / 123rf.com

Erkių aktyvumą palaiko lengvai teigiama, vos 5–7 laipsnių vidutinė paros oro temperatūra, todėl laikas užmiršti stereotipą, kad erkės žiemą nepavojingos. Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pastaraisiais metais jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje praneša apie bundančias erkes, tačiau šiemet aktyvios erkės pastebėtos dar anksčiau.

„Sausio mėnesio pabaigoje ant šuns kailio buvo rasta ropojanti ir pamiršusi užmigti erkė, o vasario pradžioje teko traukti erkę iš katino kaklo. Erkė jau buvo spėjusi pasimaitinti augintinio krauju“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja gyvūnų klinikos „PetCity“ veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liepa Krūminytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liepa Krūminytė

Jos teigimu, didžiausi erkių suaktyvėjimo pikai yra pastebimi ankstyvą pavasarį, pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, nutirpus sniegui bei vėlyvą rudenį, kai jos turi pasimaitinti prieš artėjantį šaltąjį metų laiką. Tačiau, anot gydytojos, šiltos žiemos lemia, kad erkės išlieka aktyvios tokiu metu, kai anksčiau miegodavo.

Didžiausią riziką erkės kelia šunims. Bene pavojingiausia liga, kurią erkė gali pernešti šuniui, yra babeziozė. Ši liga gali pasireikšti žaibiška forma, o susikomplikavus – baigtis augintinio mirtimi. Kaip ir žmonės, šunys gali užsikrėsti Laimo liga. Tokiomis pačiomis ligomis nuo erkių gali apsikrėsti ir katės.

Pasak veterinarijos gydytojos, susidūrimai su erkėmis žiemos mėnesiais parodo, kad rizika užsikrėsti jų platinamomis ligomis išlieka ištisus metus ir atsipalaiduoti nederėtų. Nors vyrauja nuomonė, kad pradėti rūpintis apsauga nuo erkių reikia nuo ankstyvo pavasario, tačiau šylant klimatui turi keistis ir gyvūnų šeimininkų supratimas.

Gydytoja teigia, kad į lauką išleidžiamų augintinių savininkai privalo žinoti du svarbius dalykus: apsauga nuo erkių yra būtina ištisus metus, o kaskart gyvūną parsivedus namo būtina dar ir atidžiai patikrinti kailį bei įsitikinti, kad jis neparsinešė erkių.

Nors vyrauja nuomonė, kad pradėti rūpintis apsauga nuo erkių reikia nuo ankstyvo pavasario, tačiau šylant klimatui turi keistis ir gyvūnų šeimininkų supratimas.

„Išsiugdytas įprotis apžiūrėti gyvūną gali jį apsaugoti nuo erkių pernešamų ligų, jei jos dar nespėjo įsisiurbti. Jeigu ektoparazitas gyvūnui įkando ir nesate įsitikinę, kad sugebėsite teisingai jį ištraukti – nedelsdami vežkite augintinį į veterinarijos kliniką“, – sako L.Krūminytė.

Tinkamos priemonės nuo erkių veterinarų parenkamos atsižvelgiant į augintinio rūšį, svorį, ankstesnę šeimininkų patirtį naudojant preparatus bei kitus faktorius. Neretai augintinių šeimininkai klaidingai mano, kad lašai, apsaugantys nuo erkių, tinka ir katėms, ir šunims. Tačiau netinkamai panaudotos priemonės gali sukelti rimtas augintinių sveikatos problemas ar net mirtį.

„Renkantis priemones nuo ektoparazitų reikėtų atsižvelgti į gyvūno rūšį, svorį, amžių, sveikatos būklę. Lašai, skirti katėms, negali būti naudojami šunims. Skiriasi šių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijos – jų šunims reikia didesnių nei katėms. Be to, daugelis šunims naudojamų repelentiškai veikiančių medžiagų – toksiškos katėms“, – sako L.Krūminytė.

Veterinarijos gydytojos Liepos Krūminytės patarimai, kaip apsaugoti gyvūną nuo erkių įsisiurbimo:

1. Priemonių nuo ektoparazitų yra labai daug: lašai, antkakliai, aerozoliai, tabletės. Visas šias priemones galima derinti tarpusavyje. Pavyzdžiui, erkių suaktyvėjimo metu rudenį, kai nešiojamo antkaklio efektyvumas mažėja, papildomai galima lašinti lašus ant augintinio kailio, tačiau būtinai reikia atkreipti dėmesį į preparatų veikliąsias medžiagas, nes, naudojant tas pačias, yra tikimybė vaistą perdozuoti. Nešiojant antkaklį, prieš ilgesnius pasivaikščiojimus papildomai galima purkšti augintinio kailį aerozoliais ir taip sumažinti riziką iki minimumo.

2. Kuo dažniau apžiūrėkite augintinio kailį, ypač parsivedus iš lauko. Šukuokite jį tankiomis šukomis.

3. Parinkti tinkamiausią priemonę, atsižvelgiant į jūsų augintinio kūno svorį, amžių, sveikatos būklę, ir paaiškinti, kaip teisingai jas naudoti ar derinti tarpusavyje, gali tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas. Priemones taip pat derėtų įsigyti tik specializuotose veterinarijos vaistinėse ar klinikose. Jeigu užsilikusios priemonės turite namuose, bet nesate tikri, ar dar nepasibaigęs jos galiojimo terminas – geriau nerizikuokite.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos