„Buvau namie, kai paskambino sūnus ir pasakė, kad link mūsų ateina viesulas. Mes su žmona uždarėm visus langus, duris ir išėjome į lauką pasižiūrėti – matėm, kad viesulas už kokio pusės kilometro, nelabai ryškus, tik girdisi ūžimas ir atrodo, kad jo viduje kažkas sukasi.
Sakom, gal praeis pro šalį, nes tolokai jis nuo mūsų. Žmona su anūkais nuėjo slėptis į namo vidų, aš pasilikau lauke prie durų. Ir tuomet įvyko. Truko vos kelias sekundes – atslinko lietaus migla, pasigirdo garsus ūžimas, namas drebėjo lyg traukiniui pravažiuojant. Ir staiga viskas nurimo. Tik, žiūriu, kad į namus nebegaliu įeiti – įėjimas užverstas plytomis, lubos įkritusios, o stogo visai nebėra“, – prisimena Remigijus.
Iš namo nebeliko nieko
Šiaulių rajono gyventojas pasakoja, kad po stichijos atsivėręs vaizdas buvo kraupus: veranda sugriauta, plytos užtvėrė įėjimą, langai išdaužyti, stogas nublokštas tolyn.
„Visa laimė, kad žmona su anūkais įbėgę į namą atsistojo tarp durų staktos, kur saugiau. Nes griuvo viskas: veranda, vidinės sienų perdangos, netgi lubos įgriuvo, o stogą nunešė. Kaimynai, kurie viską stebėjo iš šono, sakė, kad mūsų stogą viesulas pakėlė aukštyn, apsuko ir tėškė žemėn“, – pasakoja Remigijus.
Nors pats pašnekovas atsipirko tik nedideliais sužeidimais, viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau – viesulas tokia jėga įsuko šiferio nuolaužas, kad jos ne tik sudaužė automobilių stiklus, bet per kelis centimetrus susmigo į medžių kamienus ar gilyn į žemę. Stichija visiškai sunaikino ūkinį pastatą, išlaužė sodą, nuniokojo daržą, tolyn nusviedė šiltnamį, o didžiosios dalies lauko baldų net nepavyko surasti.
„Šiferio gabalai į žemę buvo susmigę taip giliai, kad kai kur net buvo sunku ištraukti – įsivaizduokit, kokia jėga praūžė. Kieme dar stovėjo lauko baldai – iš jų liko tik fotelis, kur viesulas nunešė kitus – nežinia. O iš namo nebeliko praktiškai nieko.
Visi kviesti ekspertai įvertino, kad jis – nebegyvenamas. Gerai, kad bent buvome apsidraudę. Tai mums padės greičiau atsistoti ant kojų“, – pasakoja vyras.
Remigijaus šeima už dalį gautų pinigų įsigijo statybinį vagonėlį, kuriame dabar laikinai glaudžiasi. Likusias lėšas šiauliečiai planuoja skirti namo atstatymui.
„Labai tikimės, kad pavyks tą padaryti iki rudens. Bet darbo labai daug, viską reikės daryti iš naujo: grindis lieti, sienas atstatyti, dėti lubas, stogą. Praktiškai iš naujo namą pastatyt. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek ramina, yra tai, kad buvome apsidraudę – po nelaimės dar ir automobilį iš karto perdraudžiau. O štai kaimynų, kurie apsidraudę nebuvo, situacija dabar sudėtingesnė“, – sako Remigijus.
Nuo stichijų dažniausiai kenčia būstai
Pasak ERGO turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovės Margaritos Čebelienės, viesulas – ypač retas reiškinys Lietuvoje. Visgi matydama, kad stichija Remigijaus šeimą paliko be namų, bendrovė šį atvejį išnagrinėjo padidinta sparta ir jau po 3 dienų sudėtingoje situacijoje atsidūręs klientas gavo numatytą išmoką.
Ekspertės teigimu, meteorologai perspėja, kad dėl klimato kaitos stichinių reiškinių Lietuvoje kasmet tik daugės. Be to, daug žalos gyventojų turtui pridaro ir mažiau ekstremalūs reiškiniai. Dažniausiai nuo jų kenčia lietuvių būstai: audros apgadina lubas, sienas, grindis. Liūčių metu neretai nukenčia rūsiai bei daiktai juose. Visgi potencialią žalą dažnai galima sumažinti tinkamai pasiruošus artėjančiai stichijai.
„Nuo viesulo gal ir neapsisaugosi, bet audrai pasiruošti tikrai galima: uždaryti visus langus ir duris, išjungti elektros prietaisus, vidun sunešti kieme esančius daiktus ar bent jau saugiai juos pritvirtinti. Taip pat patraukti automobilius, jei jie stovi po medžiais. Būtent medžiai audrų metų sukelia daugiausiai žalų – nereikia, kad medis nuvirstų, užtenka krentančios šakos, kad būtų išdaužtas stiklas ar įlenktas kėbulas“, – teigia M. Čebelienė.
