Neseniai tarptautiniame moksliniame žurnale pasirodė Tuftso universiteto (JAV) profesoriaus Eriko Hoelio publikacija, kurioje jis pateikia visiškai naują sapnų funkcijos aiškinimo hipotezę.
„Iki šiol visos sapnų teorijos, aiškindamos sapnų funkcijas, vienaip ar kitaip atsižvelgė į sapnų turinį, t. y. į tai, ką mes sapnuojame. Tačiau šis turinys – be galo įvairus, nuolat keičiasi, nes skirtingų žmonių sapnai yra labai skirtingi.
Ši nauja teorija apima bet kokio turinio sapnus ir teigia, kad visų be išimties sapnų funkcija ir yra jų kilimas, t. y. pats sapnavimas.
E.Hoelis tai grindžia viena sapnams būdinga ypatybe – visi sapnai yra daugiau ar mažiau keisti ir labai skiriasi nuo mūsų realybės. Būtent sapnų keistumas apsaugo mūsų smegenis nuo vadinamojo „nubukimo“, kurį sukelia kasdienė rutina. Kitaip tariant, sapnų keistumas mus treniruoja ar ruošia įvairiems gyvenimo netikėtumams“, – aiškino L.Bojarskaitė.
Kaip veikia dirbtinis intelektas
Teoriją įkvėpė dirbtinio intelekto tipo, paremto giliaisiais neuronų tinklais, pavyzdys. Šis intelekto tipas buvo sukurtas remiantis tikromis žmogaus smegenimis. Tai tarsi kompiuterinis smegenų modelis. E.Holis žengė priešingą žingsnį – dirbtinio intelekto pavyzdžiu aiškina smegenyse vykstančius procesus sapno metu.
Pavyzdžiui, patyrinėkime, kaip veikia save vairuojantys automobiliai. Kad dirbtinis intelektas galėtų atlikti užduotį, jis turi turėti labai daug duomenų. Todėl, kaip kosmonautai treniruojasi kapsulėse, kad išmoktų funkcionuoti nesvarumo būsenoje, taip ir dirbtinis intelektas treniruojamas pasiruošti tam tikroms užduotims, naudojant didelius kiekius pavyzdinių treniruočių duomenų.
„Dažna problema, kad dirbtinis intelektas per daug gerai susipažįsta su treniruočių duomenimis ir pradeda „įsivaizduoti“, kad nieko kita tikėtis jau negalima. Tai reiškia, kad atsitikus net mažam pokyčiui, įvykus kokiam nors netikėtumui, jis nebegalės atlikti užduoties. Pavyzdžiui, save vairuojančio automobilio duomenų rinkinys buvo tik Amerikos keliai. Tokią mašiną paleidus Indijoje arba Italijoje su jos siauromis gatvelėmis kiltų didelė problema, nes ji moka važiuoti tik plačiais Amerikos keliais su šešiomis juostomis ir nesupranta, kaip judėti mažose, siaurose gatvelėse.
Mokslininkai šią per didelio pripratimo problemą sprendžia įvairiais būdais įvesdami į duomenis šiek tiek chaoso, netikėtumų. Pavyzdžiui, į dirbtinio intelekto vaizdą pridedama juodų kvadratų, kitaip tariant, dalies vaizdo nėra. Tuomet dirbtinis intelektas išmoksta labiau generalizuoti informaciją, atrinkti tai, kas svarbiausia, ir nenukrypti į detales, kad, atsitikus nenumatytam įvykiui, sugebėtų prisitaikyti ir visgi atlikti užduotį“, – teigė pašnekovė.
Informacijos generalizacijos procesas yra įprastas mūsų smegenims. Pavyzdžiui, kai vaikas išmoksta, kad uosis yra medis, tikėtina, kad pamatęs beržą ar ąžuolą, jis taip pat supras, kad tai yra medis, nes smegenys moka gautą informaciją apibendrinti ir susisteminti.
Kad smegenys neatbuktų, joms reikia chaoso
„Pasak E.Hoelio, chaoso elemento įvedimo, treniruojant dirbtinį intelektą, atitikmuo mūsų gyvenime ir yra sapnai. Jie įneša netikėtumo elementą į mūsų gyvenimą, kad mūsų smegenys per daug nepriprastų prie kasdienybės rutinos ir būtų prisitaikiusios pokyčiams, kurie gyvenime vyksta nuolat. Šią teoriją paremia ir daugybė pastaruoju metu pasirodžiusių studijų apie pandemijos sapnus.
Pastebėta, kad pandemijos metu žmonės pradėjo sapnuoti itin keistus, ekstravagantiškus, fantastinius sapnus. Aiškinama, kad tai susiję su tuo, kad žmonių gyvenime atsirado daugiau rutinos. Mes buvome uždaryti namuose tarp keturių sienų, negalėjome keliauti, mažai bendravome, neturėjome naujų įspūdžių.
Įdomu, kad pasidalinusi šia informacija socialiniuose tinkluose, sulaukiau žinučių iš kitų žmonių, kad iš tiesų, kai gyvenime įsivyrauja gili rutina, sapnai tampa labai įdomūs. Aišku, kai nori kažką rasti, visada atrasi, vis dėlto šie faktai paremia teoriją: sapnai prie mūsų kasdienių duomenų prideda atsitiktinius kintamuosius, kad mūsų smegenys „neužmigtų“ ir mokytųsi geriau prisitaikyti“, – pasakojo L.Bojarskaitė.
Šią sapnų, kaip smegenų treniruotės, teoriją paremia ir tokie pastebėjimai iš realaus pasaulio, kad jeigu kasdienybėje mes nuolat kartojame kokius nors veiksmus, pradedame juos sapnuoti, tik veiksmas sapne yra kitoks nei realybėje.
„Pavyzdžiui, neseniai pradėjau mokytis groti gitara. Kadangi šiam užsiėmimui skiriu pakankamai daug laiko, pradėjau sapnuoti, kad groju. Taigi, kai dienos metu mokomės kokių nors naujų dalykų ir juos daug kartų monotoniškai kartojame, pradedame juos sapnuoti. Jau žinoma, kad miegas apskritai padeda įsisavinti naują informaciją, o keletas naujų tyrimų rodo, kad, sapnuodami šiuos veiksmus, dar geriau užtvirtiname naujus įgūdžius“, – dėstė mokslininkė.
Kodėl mums patinka išgalvoti dalykai
Taip pat žmonės aktyviau sapnuoja išvykę iš įprastos savo gyvenamosios vietos, keliaudami. Vietos pakeitimas turi didelį emocinį krūvį, o mes sapnuojame tai, kas mums emociškai svarbu. Taip galima paaiškinti ir tą faktą, kad tai, apie ką mes dienos metu daug mąstome, į ką kreipiame daug dėmesio, tai pasirodo ir sapnuose. Tačiau vėlgi reikia pabrėžti, kad tai nėra realybės atkartojimas – situacijos yra keistesnės nei gyvenime.
Sapnai prie mūsų kasdienių duomenų prideda atsitiktinius kintamuosius, kad mūsų smegenys „neužmigtų“.
Pasak jos, manoma, kad žmonių susidomėjimas kūryba, menu, įvairiomis fiktyviomis istorijomis, romanais, moksline fantastika, filmais gali būti natūralus smegenų poreikis netikėtumui ir keistumui. Smegenys tokiu būdu mokosi geriau apibendrinti informaciją ir prisitaikyti prie pokyčių. Galima teigti, kad kūryba, menas, literatūra, kinas yra tarsi dirbtiniai sapnai, nes atlieka mūsų smegenyse tikrų sapnų funkciją.
Gyvenimas kartais būna nuobodus, sako teorijos kūrėjas E.Hoelis. O sapnai, pasak jo, yra tam, kad mūsų smegenims neleistų pernelyg prisitaikyti prie kasdieninio pasaulio modelio. Be to, mūsų smegenys mėgsta naujoves, iššūkiai turi joms teigiamą poveikį, o rutina nėra naudinga smegenų sveikatai.
