Organizmo gyvybinė či energija eina ratu per visas 5 sistemas. Sveikata (dvasinė, psichinė, fizinė) priklauso nuo šios gyvybinės energijos, kuri cirkuliuoja tiek gamtoje, tiek žmogaus kūne. Či tėkmė per energinius kanalus reguliuoja visas organizmo funkcijas. Todėl, pasak kinų tradicinės medicinos atstovų, svarbu, kad žmogaus penkios energijos darniai veiktų.
Specialistai pataria atkreipti dėmesį į menkiausius nuotaikos svyravimus, nes apnikęs liūdesys, nerimas ar kitokie anksčiau nebūdingi, be priežasties kilę neigiami pojūčiai – ženklas, kad kažkuri sistema ir stichija pažeista.
Kiekviena stichija valdo skirtingus organus. Pavyzdžiui, ugnies stichija atsakinga už širdį bei plonąjį žarnyną. Kai ši energijos tėkmė sutrinka, prarandame galimybę džiaugtis gyvenimu, mažėja kūrybingumas ir pan. Kai dėl netinkamos mitybos pažeidžiama žemės stichija, blogai funkcionuoja kasa ir blužnis.
Žemės stichija lemia mąstymą, o jai sutrikus apninka įkyrios mintys, sunku įveikti iškilusias problemas, priimti teisingus sprendimus. Kai organizme pažeista metalo stichija, atsiranda polinkis į melancholiją, negalime patirti ir išgyventi malonių prisiminimų, pasimokyti iš sukauptos patirties... Plačiau apie tai, kaip nesirgti ir sureguliuoti energijų tekėjimą, skaitykite numerio temoje „5 stichijos, lemiančios sveikatą“.
Mūsų žurnale šįkart svečiuojasi netradicinio parko šeimininkas, 40 rekordų autorius Algirdas Nomeika. Pašnekovas sako, kad kiekvienas jo darbas sukurtas neatsitiktinai. Užsukęs į Molėtų rajone įkurtą Žalvario parką, akimirksniu patenki į netradicinę erdvę, kurioje kiekviena meninė instaliacija turi unikalią istoriją... Jei norite sužinoti daugiau, atsiverskite interviu „Mėgstu įgyvendinti beprotiškiausias idėjas“.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, gyvenusių menininkų – grafikės Oksanos Judakovos ir fotografo Arūno Kulikausko – gyvenimo kelias prieš trejus metus atvedė į Lietuvą. Ir apsistojo jiedu Veprių seniūnijoje, Samantonių kaime esančioje sodyboje... Kaip sekasi kurti, gyventi šiai porai, skaitykite interviu „Iš Niujorko – į Samantonių kaimą“.
Vykstant vasaros olimpinėms žaidynėms, visų žvilgsniai nukrypo į Lotynų Ameriką. Sakoma, kad brazilės yra pačios patraukliausios.
Brazilijoje, kur beveik ištisus metus galima vaikščioti vien su bikiniu, susiformavusi savita grožio kultūra. Čia nealpstama dėl liekno kūno, kokį garbina vakarietės.
Vyrauja išraiškingas biustas, apvalūs, stangrūs ir iškilūs sėdmenys, liaunas liemuo ir platūs klubai. Ne paslaptis, kad pietietės greičiau sensta – dėl saulės pertekliaus oda greičiau raukšlėjasi. Tad nieko nuostabaus, kad brazilės nuo mažų dienų mokomos puoselėti grožį. Grožio receptų ieškokite straipsnyje „Brazilių grožio paslaptys“.
Tautiniai drabužiai yra skiriamasis šalies ženklas. Tokiais apdarais jokios kitos tautos atstovai net nesugalvotų pasipuošti. Tačiau kai kurie tūkstančius metų skaičiuojantys rūbai seniai išpopuliarėję visame pasaulyje. Norite sužinoti kokie? Atsiverskite straipsnį „Pasaulis mūsų spintoje“.
Pirmą kartą olimpinės žaidynės vyksta Pietų Amerikoje. Šių žaidynių talismanas – į beždžionę ir katę panaši būtybė, vardu Vinicius. Pasak renginio organizatorių, taip bus pagerbtas vienas garsiausių šalies poetų Vinicius de Moraes.
„Rio 2016“ žaidynių organizatoriai tikisi, kad atributikos su Viniciumi bus parduota už šimtus milijonų eurų. Įdomių faktų apie vasaros olimpiadą rasite straipsnyje „Vasaros olimpiada prasideda!“.
Daugelis abiturientų gyvena stojimo į aukštąsias mokyklas nuotaikomis. Kai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija paskelbė pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus, paaiškėjo, kad norinčiųjų studijuoti Lietuvoje mažėja. Jei aktualu, nepraleiskite straipsnio „Norinčiųjų studijuoti vis mažiau?“.
Gyvatvorės – vienas populiariausių sodybos ribų nustatymo ir apsaugos būdų. Tinkamai prižiūrimos gali tapti gražiausiu akcentu. Tereikia sumaniai pasirinkti augalus ir skirti jiems šiek tiek dėmesio. Jeigu ketinate įsirengti žaliąją tvorą, pravers straipsnis „Kaip auginti gyvatvores“.
Anytos ir marčios tema pernelyg išpūsta. Nėra jau taip blogai, kaip pasakojama anekdotuose ar matome TV serialuose. Apie uošves juokelių sukurta netgi daugiau.
Pasak psichologės Ramunės Murauskienės, anyta ir marti yra skirtingo amžiaus moterys, kurioms bendraujant įtakos gali turėti pasaulėžiūra, įpročiai, įsitikinimai. Jei amžių paliekame nuošalyje, prisiminkime, kad moterys iš esmės yra labai skirtingos. Vis dėlto jas tikrai sieja kai kas bendra – abiem tas pats vyras yra brangiausias ir mylimiausias pasaulyje. Žinoma, tik jų meilė kiek kitokia... Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Marti ir anyta. Kaip sugyventi“.
Nepamiršome iš šeimininkių! Naujajame „Ji + 7 dienos“ numeryje rasite įvairiausių receptų idėjų. Vasarą daržovių uždera tokia galybė, kad kirsti šviežias kasdien gali ir nusibosti. Siūlome išmėginti įdomesnių receptų su daržo ir sodo gėrybėmis.
Kepkite, virkite, įmaišykite į tešlą, kimškite įdaro ir skanaukite, kol jų kraitelė ištuštės. Daugiau rasite straipsnyje „Keptos daržovės“.
Smagių eksperimentų virtuvėje ir skaitymo!
