Artėjant vasarį vyksiančiai pokyčių konferencijai Vilniuje „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ pranešimus skaitysiantys lektoriai Andrius Kaluginas, Nomeda Marčėnaitė, Darius Ražauskas ir Justina Klyvienė dalijasi savo patirtimi ir patarimais apie Naujųjų metų pažadus, ritualus ir įpročius, padedančius juos tesėti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sausio 1-ąją žmogus atsiduria tarp praeities ir ateities
Garsus psichoterapeutas ir pokyčių valdymo konsultantas Andrius Kaluginas mano, kad sausio 1 d. yra tarsi savotiškas psichologinis slenkstis ar pereinamasis laikotarpis.
„Moksliškai toks tarpsnis vadinasi liminalinis. Kai žmogus atsiduria dviprasmiškoje situacijoje: jis yra tarp dviejų laikų – praeities ir ateities. Šiuo tarpsniu jis nepriklauso nė vienam iš jų, jo buvimas tiesiog neapibrėžtas. Tokia būklė yra labai trapi, pažeidžiama, neaiški, bet tuo pačiu labai palanki pokyčiams.
Būtent todėl tokiais liminaliniais tarpsniais žmonės susimąsto apie ateitį ir pokyčius. Ką palikti praeityje, ko atsikratyti, ko laukti, ko norėti, ką keisti?“ – savo įžvalgomis ir mintimis dalinasi psichoterapeutas.
„Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja, pirmojo Lietuvoje moterų inovacijų sprinto ir „Women for Global Challenges“ programos autorė ir organizatorė Justina Klyvienė kitų metų tikslus susiplanuoja tarpušvenčio laikotarpiu, kai nurimsta kalėdinis šurmulys, bet dar lieka kelios dienos iki Naujųjų.
Justina teigia, kad šios tradicijos laikosi jau labai seniai: „Tikiu, kad laikas skirtas apmąstymui, ko norisi iš ateinančių metų, padeda susidėlioti prioritetus, greitį ir lūkesčius sau ir aplinkai. Be to, labai tikiu tikslų užsirašymo magija, kuri lemia, kad daugelis iš jų būna pasiekiami.“
Geriausia metodika – startuoti iš karto
Tuo tarpu lektorius, santykių konsultantas, asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas turi kitą požiūrį ir teigia, kad sausio 1 diena nėra niekuo ypatinga.
„Tiesiog mūsų protui lengviau, kai nusistatom konkrečią datą ir startuojam. Tiesa, geriausia metodika – startuoti iš karto ta pačią dieną, kai tikslas buvo sugalvotas. Taip saugiau, nei laukti sausio 1 dienos. Tikslas turi daugiausiai energijos tuomet, kai sugeneruotas“, – savo įžvalgomis dalinasi D.Ražauskas.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir televizijos laidų vedėja, dailininkė-keramikė, rašytoja Nomeda Marčėnaitė. Ji teigia, kad neturi tokio laiko matavimo vieneto, kaip Nauji metai ar „nuo pirmadienio“.
„Aš esu šiandienos žmogus. Jeigu aš kažko noriu, imu tai ir darau. Man Naujieji metai yra ypatingi tik tuo, kad juos sutinku su man mielais draugais“, – teigia Nomeda.
Pažadai turi būti realūs ir reikia turėti aiškų planą
Turbūt visi suprantame, kad tik pasižadėjimų ir tikslų neužtenka. Jiems įgyvendinti reikalingas planas, galbūt tam tikri ritualai ar įpročiai.
D.Ražauskas teigia, kad svarbiausi yra du faktoriai: „Pažadai turi būti realūs ir mes turim turėti aiškų planą, kaip savo pažadą suskaldysime į mažus žingsnelius, kuriuos bus galima daryti kiekvieną dieną.“ O norint paskatinti save, jis rekomenduoja susitarti su draugu ar kolega daryti kažką kartu ir kasdien susisiekti, pasidalinti pažado įgyvendinimo progresu arba, tarkim, savo padarytą žingsnį fotografuoti, o esant galimybei ir kasdien įkelti į savo socialinių tinklų paskyrą.
J.Klyvienė taip pat laikosi panašios taktikos. Ji pasakoja, kad išsikelia vos kelis tikslus, po vieną iš skirtingos srities (šeima, verslas ir ji pati). Ypatingų ritualų neturi, tačiau savo tikslus ji nuolatos stebi.
„Stebiu, kaip man sekasi, kas nesiseka, analizuoju, kodėl nepasisekė kažko nuveikti, keičiu planą, toliau siekiu įgyvendinti. Tarkime, šiemet norėjau perskaityti 30 knygų, supratau, kad labai trūksta laiko, todėl labai intensyviai pradėjau klausyti audio knygas, t. y. pasikeitė priemonės, atsirado technologijos, tikslą pasiekiau“, – džiaugiasi inovacijų laboratorijos įkūrėja.
Lūkesčiai kelia nepasitenkinimą ir problemas
N.Marčėnaitė laikosi nuostatos „viską, ko nori, daryti šiandien“. Jos nuomone, net jeigu rezultatas, dėl kurio ji šiuo metu įdeda pastangas, pasimatys tik po kažkurio laiko, tas žingsnis ir yra apsisprendimas turėti tą rezultatą ateityje.
Lūkesčiai mums dažnai trukdo priimti gyvenimo siūlomus dalykus atviru protu ir sąmone.
Taip pat Nomeda pabrėžia, kad geriau neturėti lūkesčių, nes jie kelia nepasitenkinimą ir problemas. „Lūkesčiai mums dažnai trukdo priimti gyvenimo siūlomus dalykus atviru protu ir sąmone. Jie nėra blogi savaime, tiesiog, kai turime lūkesčių ir jeigu ta alternatyva, kurią gauname iš gyvenimo, jų neatitinka, mes ją atmetame arba liekame nepatenkinti“, – pasakoja moteris.
A.Kaluginas kalba apie kiek kitokius pokyčių ritualus. „Nuo seno liminalinis laikotarpis siejosi su pokyčių ritualais. Ritualai yra supaprastintas didelių dalykų mini-modelis. Tai savotiškas savęs išbandymas iki tvirtai stojant ant pokyčių kelio.
Nereikia stengtis išeiti iš komforto zonos, geriau paklausti savęs: „Ką galiu saugiai padaryti kitaip?“
Taigi tam, kad vykdytum didelius ir svarbius pokyčius, iš pradžių naudinga atlikti tam tikrus psichologinius pokyčių ritualus. Jie tikrai nėra labai įmantrūs ir sudėtingi. Kelis kartus padarykite ką nors kitaip, ne kaip visada, netikėtai. Nustebinkite save ir aplinkinius... Pasakykite sau svarbiems žmonėms tai, ką jau senai norite pasakyti, padovanokite dovanėlę arba tiesiog savo šypseną. Jei galite, atleiskite savo skriaudikams.
Gal norėsite pakeisti aprangos kodą, o gal mitybos įpročius. Pagalvokite patys, kokius paprastus dalykus galite padaryti kitaip. Tokie ritualai ne tik morališkai paruoš jus pokyčiams, bet leis pasibandyti savo vidinį pasirengimą keisti ir keistis.
Nereikia stengtis išeiti iš komforto zonos, geriau paklausti savęs: „Ką galiu saugiai padaryti kitaip?“ Pavyzdžiui, atsikratyti nereikalingų daiktų. Inventorizuoti ir išmesti“, – štai tokius ritualus siūlo A.Kaluginas.
Pažadai naujiems metams
N.Marčėnaitė teigia, kad 2020 metams nieko nepasižadėjo. „Kaip sakiau, aš nelaukiu progų apsivilkti gražiausią suknelę ir nesaugau „gerų“ indų svečiams. Taip pat nelaukiu progų siekti to, ko noriu šiandien“, – atvirauja Nomeda.
Psichoterapeutas A.Kaluginas taip pat kaip ir N.Marčėnaitė, nieko ypatingo nepasižadėjo ir teigia, kad šiais metais tiesiog eis savo svajonių link.
Tuo tarpu lektorius D.Ražauskas atskleidė, kad pasižadėjo sau, kad pabaigs rašyti knygą, kurią pradėjo 2019 m. Taip pat pasižadėjo mokytis būti dar geresniu vyru ir tėvu, o tam jau turi numatęs literatūros studijoms. Taip pat Darius nori skirti daugiau laiko meditacijai.
Inovacijų laboratorijos įkūrėja J.Klyvienė atskleidė kelis pažadus: „Pasižadu save labiau mylėti ir skirti daugiau dėmesio sveikai mitybai, sportui ir kasdieniniams ritualams, tokiems kaip pasivaikščiojimas, skani kava, įdomi patirtis. Pasižadu perskaityti daugiau kaip 35 knygas.“
Daugiau įkvepiančių minčių galėsite išgirsti pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ vasario 29 d. Vilniuje. Daugiau informacijos rasite čia.
