Dresuotojos teigimu, neigiamą visuomenės nusistatymą šunų atžvilgiu mes galime pakeisti tik keisdami savo bei šunų elgesį. Juk niekam nėra malonu, kai šunys savo gamtinius reikalus atlieka ant mažyčio žolės plotelio šalia namų, kai namo kampai yra apsysioti ir vedžiojamas šuo kilnoja koją prie kiekvienos darželyje augančios gėlės.
Dar vienas dalykas – tai nuolat „pasisveikinti“ su sutiktais praeiviais bėgantis šuo. Jeigu suaugęs gali reaguoti ramiai, tai vaikas gali labai išsigąsti. Todėl būtų puiku pasiekti, kad šuo būtų valdomas ir klausytų komandos eiti šalia ir negąsdintų tų, kurie bendrauti šiuo metu neturi noro.
Anot D.Gapsevičiūtės, šunį auklėti reikia nuo pat gimimo. Reikia šuniui parodyti, kas tau nepatinka ir kad tokio elgesio tu netoleruosi. Ir nuo šio auklėjimo priklausys, kas ką valdys vėliau – ar jūs šunį, ar šuo jus.
Ne tik kalbant apie žmones, bet ir apie šunis labai tinka patarlė „Lenk medį, kol jaunas“. „Kartais žmonės sako – jis dar nemoka. O aš sakau – jis jau nemoka“,- neabejoja dresuotoja ir dalinasi pagrindiniais dalykais, kurių reikia išmokyti mažą šuniuką.
„Svarbiausi dalykai iš auklėjimo pusės yra pakvietimas, kad jis ateitų pakviestas, pavadžio netampymas ir nešokinėjimas ant žmogaus, ypač jei mes kalbame apie didelį šunį. Praleidus tam tikrą amžiaus tarpą, šių dalykų išmokyti tampa labai sunku ir kartais net neįmanoma. O dėl to atsiranda labai didelės problemos“,- perspėja pašnekovė.
Pirmiausia, ką turite išmokyti mažą šuniuką, tai atbėgti tada, kai yra kviečiamas. „Šunį reikia kviesti, nuo jo reikia bėgti, o jam atbėgus – šerti. Tai yra auklėjimo pagrindas, kol šuniui yra trys – keturi mėnesiai, kol jis yra linkęs pas jus ateiti. Sakyti, kad šuo ir taip pas jus ateina ir už tai nešerti, tai yra laukti, kol jis nustos ateiti“,- ragina nedaryti klaidų dresuotoja.
Be to, labai svarbu paleisti šunį nuo pavadžio ten, kur yra galima, nes tai būtina jo socializacijai. Kai keturkojis mažas, gali būti nedrąsu tai daryti, tačiau D.Gapsevičiūtė tikina – kol šuniukas mažas – ateis. O suaugęs jau gali pasielgti įvairiai, ypač jei niekada nebuvo paleistas. Todėl einant į lauką visada reikia turėti skaniukų, paleisti šunį, jį kviesti, šerti, džiaugtis. Nes tai yra tas amžius, kai daug kas darosi lengvai.
Pavadžio tampymas ir šokinėjimas ant žmonių – dar viena bėda, kurios reikia atsikratyti, kol augintinis yra mažas.
„Labai panaši šių dalykų logika. Jūs leidžiate mažam šuniukui tempti pavadį ir leidžiate ant jūsų šokinėti, nes jis dabar dar mažas. Bet kaip paaiškinti pusės metų šuniui, kad to daryti nebegalima, jeigu jis iki šiol tai darė ir tai buvo labai smagu? Kartais būna, kad su šia problema susiduriantys žmonės atsiveda ir dvejų metų šunį, kuris turi jau labai ilgą netinkamo elgesio patirtį“,- aiškina dresuotoja.
Šunų mokyklos įkūrėja ragina nepamiršti, kad šunys yra labai protingi sutvėrimai ir jie atsirenka, kas jiems ką leidžia. „Šeimoje vienas žmogus gali išsiauklėti šunį taip, kad ant jo nešokinėtų ir netampytų, o su kitu šuo darys viską, ką tik sugalvoja. Šuniui tai nesukelia jokių problemų ir atima iš jūsų argumentą, kad kažkas – vyras, žmona, mama, dukra – trukdo auklėti šunį. Tai labai greitai galima pamatyti dresūros pamokoje – aš pasiimu šunį ir per kelias minutes padarau, kad jis manęs netampytų“,- sako D.Gapsevičiūtė.
Įsigijus mažą šuniuką dresuotoja ragina gerai pagalvoti, kur ir kaip šuo dalyvaus jūsų gyvenime, kai bus suaugęs. Ir maksimaliai suteikti šitą patirtį dabar, kai jis yra jaunas ir pažindinasi su pasauliu. „Jeigu jūs mėgstate plaukti su baidarėmis, tai pasiimkite šuniuką su savimi jau dabar, kai plauksite šiemet, o ne laukite kitų metų, kol jis paaugs. Jeigu ketinate daug keliauti, jau dabar imkite į kelionę šunį ir gyvenkite su juo viešbutyje - kad augintinis žinotų, kokiose sąlygose kaip elgtis. Jeigu dažnai vykstate į renginius, kur reikia pabūti ramiai, turite supažindinti šuniuką su tuo, kol jis yra jaunas, kad priprastų ir suprastųm kad taip reikia“,- vardijo specialistė.
Ne mažiau svarbus dalykas yra šuns socializacija. Tai yra mokėjimas bendrauti su kitais šunimis, mokėjimas suprasti kūno kalbą. Gali būti tarprūšinė socializacija – su kitais gyvūnais – katėmis, papūgėlėmis, karvėmis, arkliais ir t.t. Tai gali būti socializacija su mūsų urbanistikos pasauliu - visuomeniniu transportu, liftais, įvairaus pobūdžio triukšmais ir dirgikliais.
Kalbant apie socializaciją su kitais šunimis, D.Gapsevičiūtė yra griežta - kol šuniukas mažas, maždaug iki 5 mėnesių, jam būtinas kontaktas su kitais šunimis. „Jeigu jaunas šuniukas nebendrauja ir nežaidžia su kitais šunimis, jis neišmoksta socialinio bendravimo, šunų kūno kalbos, nesupranta jų siunčiamų signalų, nemoka atsakyti pats. Tada turime tokią situaciją, kad šuo dar labai jaunas, jam kokie 9 mėnesiai, jis labai nori žaisti ir labai loja, ardosi, o kiti šunys nenori su juo bendrauti, nes jiems taip žaisti nepatinka. Jie jo siunčiamų signalų nepriima ir nesupranta kaip žaidimo, jiems tai nėra žaidimas. Taigi su tokiu šuniu niekas ir nežaidžia“,- liūdną ateitį piešia dresuotoja.
Kodėl iki 5 mėnesių? Specialistės teigimu, kol šuniukas yra jaunas, suaugę šunys jį priima kaip mažą šuniuką ir daug jam ką leidžia. Išmokęs socialinės kalbos suaugęs šuo nebeturi bendravimo problemų. Lygiai taip pat svarbu šuniuką supažindinti su kitomis rūšimis, tuomet nebeturėsite bėdos ramiai praeidami pro medyje ar po automobiliu tupintį kaimynų katiną.
Kaip nebūtų keista, šunis reiktų pratinti ir prie urbanistinių dalykų, kad jie nesibaidytų pravažiuojančių mašinų ir jų skleidžiamų garsų ar šviesų. Tačiau socializuojant labai svarbu dar labiau neišgąsdinti. Mūsų šiuolaikiniame gyvenime labai daug triukšmų, kurie mums patiems nemalonūs, pavyzdžiui, fejerverkai. Tačiau jeigu parodysite šuniui, kad jums tai irgi yra baisu, jis gali dar labiau išsigąsti.
„Reikia nekreipti dėmesio į tai, kas nutiko, nepulti guosti ir raminti. Galima stabtelėti, palaukti, leisti šuniui apsiprasti su situacija, neskubėti. Yra šunų, kurie labai jautrūs garsams ir prie fejerverkų sunkiai pripranta. Jeigu tai vyksta vidury nakties, reikia su šuniu pažaisti, parodyti, kad yra smagu. Bandyti pereiti prie žaidimo nuo šunį išgąsdinusio dirgiklio. Tačiau su baime garsams dirbti yra labai sunku - galima tik šiek tiek ją sumažinti“,- neslepia D.Gapsevičiūtė.
Konfliktai galimi ne tik žmonių, bet ir šunų gyvenime. Niekam nėra malonu girdėti ar matyti besipjaunančius šunis, tačiau galima to išvengti.
Dresuotoja primygtinai rekomenduoja neiti prie kito šuns, jei jis yra pririštas ant pavadžio, nes tam yra priežastis – galbūt tas šuo yra labai piktas, agresyvus ar asocialus. „Jeigu jūsų šuo tuo metu palaidas, jį reikia sugebėti prisikviesti ir užtikrinti, kad tas pririštas šuo ramiai praeis. Jeigu aš stoviu su šunimi ir matau atbėgantį šunį, o iš paskos jo rėkiantį šeimininką – „nebijokite, jis geras“. Bet jeigu maniškis perkąs jūsų šuniui gerklę, kas bus kaltas? Tai, kad šuo geras, nieko nereiškia, jis geras jums. Mes esame labai subjektyvūs savo šunų atžvilgiu ir taikomės su tuo, kaip jis elgiasi, ką jis daro. Mums taip tinka, bet nebūtinai tinka kitiems“,- pataria būti empatiškiems D.Gapsevičiūtė.
Ozo parko gyventojai, po langais turintys unikalią žaliąją oazę, rugpjūčio 7 d. 18.30 val. kviečiami atvykti į antrąją nemokamą šunų dresavimo pamoką, skirtą turintiems suaugusius šunis. Pamoką ves mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja Daiva Gapsevičiūtė, savo žiniomis ir šmaikštumu jau pavergusi didžiulę šunų augintojų auditoriją.
Projektą „Vasara mieste“ inicijuojanti bendrovė „Realco“ siekia paskatinti vilniečius mokyti keturkojus kultūringo bendravimo ir gerbti vieniems kitų erdvę. Vedžiojate šunį netoliese? Užsukite! Laukiami visi! Ozo parkas – puiki vieta leisti laisvalaikį ne tik maloniai, bet ir prasmingai.
