Veterinarijos gydytoja Milda Vasaitytė pasakoja, kad augintinio šeimininkas turėtų atkreipti dėmesį, jei gyvūnas dažniau pakrato galvą, pasikaso ausis. Laiku nediagnozuotas ausų uždegimas dažniausiai komplikuojasi į infekciją, gali pažeisti ausies būgnelį.
„Pastebėjus, kad šuo ar katė dažniau pasikaso, reikia apžiūrėti augintinį – jei ausies kaušelis paraudęs, bet nėra daug išskyrų, pirmąsias dienas galima bandyti išvalyti ausis su specialiais valikliais, turinčiais dezinfekcinių savybių. Žmonės kartais naudoja vandenilio peroksidą – jokiu būdu to nedarykite. Geriau valyti su sausu krapštuku, nei naudoti netinkamą skystį“, – perspėja gydytoja.
Jeigu ausyje yra daug išskyrų – reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją–dermatologą, kuris įvertins gyvūno būklę, padarys citologinį tyrimą. „Tai užtrunka 10 minučių, greitai gaunamas atsakymas, kokios kilmės uždegimas, kaip ir kiek laiko gali prireikti taikyti gydymą“, – teigia „Begemoto“ veterinarijos klinikoje dirbanti dermatologė.
Bakterinės infekcijos gydomos ilgai
Ausų uždegimą gali sukelti anatominės augintinio savybės – jei ausys nulėpusios (pvz., kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių) ar landoje yra daug kailio (pvz., pudelių) ir ten patenka vandens, yra labai siauros ausų landos (tai būdinga šunų veislėms, kurių snukis labai suplotas – mopsų, prancūzų buldogų, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių). „Tokie šunys dažniausiai dar linkę į alergijas – visas kompleksas sudaro sąlygas susiformuoti bakterinei ausies infekcijai, kuri pasireiškia neurologiniais simptomais – gyvūnas sukasi į vieną pusę, dažniausiai į tą, kurioje yra uždegimas, vaikšto pakreipęs, persukęs galvą. Augintinį turi ištirti gydytojas dermatologas, atliekama vaizdo otoskopija norint įverti, kiek išplitęs uždegimas, skiriamas intensyvus gydymas, kuris užtrunka nuo 3 iki 6 savaičių“, – teigia M.Vasaitytė.
Pasikartojantys ausies uždegimai augintinį gali varginti ir dėl kitų priežasčių, ausies landoje gali būti navikas – tokiais atvejais prireiks chirurginio gydymo.
Jei valote ausis, darykite tai tinkamai
Pasak gydytojos, ausų valyti iš viso nereikėtų, jei nėra išskyrų, nebent jaučiate nemalonų kvapą. M.Vasaitytė atkreipia dėmesį, kad valyti ausis reikia su specialiais valikliais – skysčio į ausies landą reikia pilti gausiai, ne kelis lašelius, išmasažuoti, kad tirpalas tolygiai pasiskirstytų. Skysčio perteklių reikia išvalyti vatos tamponėliu ir paleisti augintinį išsikratyti ausis.
Geriau iš viso nenaudoti ausų krapštuko. „Jeigu jau valote su krapštuku, jį reikia įkišti pilnai, kad išvalytumėte vertikalią ausies landos dalį, priešingu atveju tik nustumsite nešvarumų kamštį tolyn į ausies kanalą ir sudarysite sąlygas kilti uždegimui. Nebijokite pažeisti ausų būgnelio – gyvūno ausies landa yra anatomiškai kitokios nei žmogaus, „L“ formos“, – pasakoja M.Vasaitytė.
Sezoniškumas lemia odos problemas
M.Vasaitytė atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku vaikščiojant lauke šunims gelia pėdas, jas pradeda laižyti, todėl prasideda pėdų dermatitas, kurį reikia gydyti: „Šuo parodo, kad jaučia diskomfortą – kilnoja pėdutes, krato kojas.“
Taip pat žiemą, kai šaligatviai pabarstyti druska, reikia naudoti specialius apsauginius tepalus – prieš einant pasivaikščioti patepkite šuniuko pėdas. Kol riebus tepalas per kelias minutes susigers, neleiskite augintiniui bėgioti po namus, nes išteps grindis. „Jei pasivaikščiojimas trunka ilgai, tepalą pasiimkite su savimi ir pakartotinai patepkite. Jei nenorite naudoti tepalo, apaukite šunį batukais ir taip apsaugosite pėdas“, – pataria dermatologė.
Šiltuoju metų laiku daug problemų kyla dėl augintinio, kuris laisvai prieina prie šviežiai pjautos žolės, tvenkinio vandens. Pasak gydytojos, žmonės karštą dieną suvilgo šunis vandeniu iš žarnos norėdami jį atvėsinti: „Sušlapintas šuo, kuris dar atsigula ant šlapios žolės dažnai suserga kontaktiniu dermatitu, kyla paviršinio odos sluoksnio uždegimas. Tai lengvai išgydoma, nebent kyla komplikacijos, nes per vėlai augintinis atvežamas į kliniką, uždegimas gali būti išplitęs, patekęs į gilesnius odos sluoksnius.“
Grybeliniai odos pažeidimai turi specifinius požymius
Odos pokyčiai gali atsirasti dėl grybelinės infekcijos, kuria augintinis dažniausiai užsikrečia nuo kito sergančio gyvūno. „Tokiais atvejais pasireiškia tipiniai odos pažeidimai, kurie turi ryškų raudoną kraštą, toje vietoje kailis išplinka. Kartais, bet ne visada, gali kilti niežulys“, – pasakoja M.Vasaitytė.
Norint nustatyti grybelinę infekciją, atliekamas specifinis tyrimas Vudo lempa, kai specialioje šviesoje kailis matomas žalios spalvos, taip pat atliekamas laboratorinis tyrimas. Jeigu nustatoma grybelinė infekcija, skiriamas gydymas, kuris priklauso nuo to, kiek zonų pažeista. „Jei pažeidimas nedidelis, gydoma lokaliai, jei susirgimas labiau išplitęs, skiriami geriamieji vaistai“, – teigia „Begemoto“ veterinarijos klinikos gydytoja.
M.Vasaitytė pažymi, kad augintinių šeimininkai daro grubią klaidą dėl grybelio – patepa vaistais pažeistas vietas, tačiau tai gali iškreipti mėginėlio rezultatus: „Priešgrybeliniai tepalai šiek tiek palengvina simptomus, bet nevisiškai išgydo ir sunku suprasti, kokia pažeidimų priežastis. Be to, grybelį reikia gydyti kelias savaites, todėl geriau savavališkai netepti. Jeigu jau norite pirmąją pagalbą suteikti namuose, žaizdelę galima kelis kartus per dieną papurkšti dezinfekuojančiais tirpalais, kurie naudojami ir žmonių žaizdoms gydyti. Jei kelias dienas nepraeina – kreipkitės pas gydytoją.“
Poodines erkutes naikina profilaktiniai vaistai nuo erkių
Dar viena augintinius galinti kamuoti odos problema – poodinės erkutės, tačiau jos randamos retai. Anot M.Vasaitytės, pirmiausia taip yra todėl, kad šį susirgimą gana sudėtinga diagnozuoti, nors tyrimas labai paprastas – iš odos skutenų: „Iš 5 mėginių erkutės diagnozuojamos tik vienam, nes šie parazitai veisiasi giliame odos sluoksnyje, pasiskirsto, todėl aptikti sunku.“
Kita vertus, su poodiniais parazitais mažai problemų dar ir todėl, kad šeimininkai savo augintiniams duoda profilaktiškai vaistų nuo erkių, kurių veiklioji medžiaga naikina ir poodines erkes.
Odos pažeidimus sukelia alergija maistui
Anot gydytojos, augintinių šeimininkai turėtų žinoti, kad dažniausiai alergija maistui pasireiškia jautienai, antroje vietoje – kviečių produktams, trečioje – vištienai (tik 7 proc.). „Alergija maistui kyla todėl, kad dažnai keičiamas racionas neįvertinus, kokie produktai gyvūnui netinka. Taip pat parenkamas netinkamo baltymingumo pašaras pagal gyvūno aktyvumą“, – sako gydytoja.
Reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju, kiek augintiniui reikia baltymų. Vidutiniškai aktyviam šuniui užtenka 26–28 proc. baltymų. „Jeigu gyvūnas ėda parašą, kuriame yra 40 proc. baltymų, sunkiai jį suvirškina, todėl kyla alergija – parausta snukutis, aplink akis, pėdos, pauodegyje aplink išangę. Jei pašaras nekeičiamas, gali prasidėti viduriavimas, vėmimas – taip pat odoje atsiranda spuogeliai, gali kilti ausų, pėdų uždegimai“, – perspėja dermatologė.
Jei gyvūnas turi polinkį į maistinę alergiją, kyla niežulys skirtingose kūno vietose, ilgainiui niežulys gali komplikuotis į bakterinę infekciją.
Hormonų sutrikimus rodo pokyčiai kailyje
Pasak M.Vasaitytės, kartais tokie nekalti simptomai kaip pokyčiai kailyje – dingsta žvilgesys, elastingumas, tampa tarsi matinis, pradeda slinkti, gali būti hormoninių sutrikimų požymis.
Dėl hormonų sutrikimų gali kilti Kušingo sindromas – išretėja kailis, slenka, pasikeičia jo tekstūra. „Žmonės kartais galvoja, kad šuo šeriasi sezoniškai visus metus. Tokiu atveju reikėtų sunerimti, nes šertis visus metus gyvūnams nėra normalu. O sezoninis šėrimasis įprastas, ypač tankų pokailį turintiems gyvūnams“, – teigia dermatologė.
Šuo šertis gali ir dėl netinkamų laikymo sąlygų, nepakankamos mitybos. „Jeigu augintinis pradėjo šertis neįprastai intensyviai, per kelias dienas kailis tampa šiukštus, reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką, nes tai gali būti įvairių susirgimų požymis“, – perspėja M.Vasaitytė.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Apsilankius veterinarijos klinikoje pas gydytoją, reikia pateikti visą informaciją: kokie pirmieji ausų ar odos pokyčių požymiai, kada prasidėjo, puiku, jei turite nuotraukų. Ką naudojate profilaktikai nuo parazitų? „Atkreipkite dėmesį, kada gyvūnas kasosi – kai valgo, miega? Būtų gerai nepamiršti, kuo šeriamas gyvūnas, kiek laiko vienos rūšies pašaru. Jei problemos su ausimis, bent tris dienas jų nevalykite prieš vizitą pas gydytoją, kad būtų kuo tikslesnis citologinis mėginys. Jei prasidėjo niežulys, kailio pokyčiai, gyvūno nemaudykite, geriau pirmiausia pasitarkite su gydytoju, įsigykite rekomenduojamo šampūno“, – pataria dermatologė.
Pastebėjus odos pokyčiu nedelsiant reikia kreiptis pas gydytoją. Negydomos odos ligos tampa sunkiais sisteminiais uždegimais, kuriuos sudėtinga gydyti, o uždelsus gali baigtis ir augintinio mirtimi.
Kaip tinkamai prižiūrėti kailį?
Žmogaus ir šuns oda skiriasi – apie 20 kartų plonesnė, todėl netinka nei suaugusiems, nei vaikams skirti šampūnai, turintys daug šarminių medžiagų. Tokie šampūnai pažeidžia gyvūno apsauginį odos sluoksnį. „Oda yra didžiausias organas, kurio svarbiausia paskirtis – apsauginė viso organizmo funkcija. Jei ji pažeidžiama, organizmas netenka barjero, saugančio nuo bakterijų ar grybelio, galinčių sukelti infekcijas“, – sako „Begemoto“ veterinarijos klinikos gydytoja.
Jei gyvūnas yra sveikas, jo kailis žvilga ir jokių papildomų priežiūros priemonių nereikia. „Dažnai maudyti šuns nereikia, nes tai gali sukelti odos išsausėjimą, išorinio sluoksnio pažeidimą. Priklauso nuo augintinio gyvenimo būdo, galima maudyti kas tris savaites ar rečiau. Suteptas pėdas reikia nuplauti kasdien paprastu vandeniu“, – pataria veterinarijos gydytoja M.Vasaitytė.
Veterinarijos gydytojų profesionalumas ir kompetencija padės jums ramiai jaustis pasirenkant augintinio sveikatai naudingus sprendimus. Inovatyvūs sprendimai, nauja įranga, patirtis, rūpestis ir tikslinga bei kokybiška veterinarinė medicina – visa tai rasite veterinarijos klinikoje „Begemotas“.