Iškyla klausimas – plastikiniai maišeliai yra geriau ar blogiau už popierinius? O kaipgi medvilniniai? Bandykime ieškoti atsakymo, nors jis ir nėra paprastas.
Kaip rašo qz.com, norint suprasti daugkartinio naudojimo maišelių poveikį aplinkai, reikia atminti du labai skirtingus dalykus. Pirmasis: plastikiniai maišeliai nesuyra, teršia vandenynus, kenkia jūrų gyvūnijai, o plastiko gabaliukai net patenka į mūsų maistą.
Antrasis: atsižvelgiant į kitą poveikį aplinkai, išskyrus šiukšlių kiekį, medvilniniai ar popieriniai maišeliai aplinkai gali kenkti labiau nei plastikiniai.
2018-ųjų gyvenimo ciklo vertinime Danijos aplinkos ir maisto ministerija sutiko su ankstesniais panašiais tyrimais, kurie parodė, kad klasikinis plastikinis pirkinių maišelis turi mažiausią poveikį aplinkai.
Verta atkreipti dėmesį, kad šis vertinimas nėra susijęs su vandenyno tarša. Kalbant vien apie šią gigantišką problemą, plastikiniai maišeliai ir kitos pakuotės tikrai yra blogiausias pasirinkimas, nes jie ilgai nesuyra.
Tačiau atsižvelgiant į kitus veiksnius, tokius kaip jų toksiškumas žmogui ir gamybos poveikis klimato kaitai, ozono sluoksniui, vandens naudojimui, oro taršai, klasikiniai plastikiniai pirkinių maišeliai yra mažiausiai kenksmingi aplinkai.
Techninis plonų plastikinių maišelių, kuriuos galima gauti prekybos centre, pavadinimas yra mažo tankio polietileno (LDPE) maišeliai.
Medvilniniai maišeliai turi būti panaudoti tūkstančius kartų, kad pasiektų plastikinių maišelių aplinkosaugos veiksmingumo lygį.
Žemiau pateiktoje lentelėje, naudojant Danijos tyrimo duomenis, pateikiamas LDPE bei kitų maišelių aplinkosaugos veiksmingumo palyginimas, numanant, kad LDPE maišeliai vieną kartą panaudojami kaip šiukšlių maišai prieš juos sudeginant (deginimas yra geriausias šių maišelių atsikratymo būdas, rašoma pranešime).
Maišelio tipas | Panaudojimų kiekis, reikalingas tokiam pačiam poveikiui klimato kaitai pasiekti, kaip ir naudojant klasikinį plastikinį maišelį | Panaudojimų kiekis, reikalingas tokiam pačiam bendrojo poveikio aplinkai (vandens naudojimas, energijos naudojimas ir t.t.) kiekiui pasiekti, kaip ir naudojant klasikinį plastikinį maišelį |
Klasikinis plastikinis (LDPE) maišelis, naudotas kartą kaip šiukšlių maišas |
| 1 |
Klasikinis plastikinis (LDPE) maišelis su tvirta rankenėle, naudotas kartą kaip šiukšlių maišas |
|
|
Perdirbtas plastikas | 1 | 2 |
Neaustinis polipropilenas | 6 | 52 |
Polipropileno audinys | 5 | 45 |
Perdirbtas polietileno tereftalatas (PET) | 8 | 84 |
Poliesteris | 2 | 35 |
Nebalintas popierius |
| 43 |
Balintas popierius | 1 | 43 |
Organiška medvilnė | 149 | 20 000 |
Įprasta medvilnė | 52 | 7100 |
Medvilniniai maišeliai turi būti panaudoti tūkstančius kartų, kad pasiektų plastikinių maišelių veiksmingumo aplinkai lygį. Be to, kaip rašo Danijos mokslininkai, organiška medvilnė yra kenksmingesnė už įprastą, kalbant apie poveikį aplinkai.
Pasak pranešimo, organiškos medvilnės maišeliai turi būti panaudojami daug daugiau kartų už įprastos medvilnės maišelius (20 tūkst. prieš 7 tūkst.). Taip teigiama remiantis prielaida, kad organiška medvilnė yra 30 procentų mažiau pelninga už įprastąją, ir todėl buvo daroma prielaida, kad jai reikia 30 procentų daugiau išteklių (tokių kaip vanduo) tam, kad būtų užaugintas toks pats jos kiekis.
Net prisiderinus prie organiškos medvilnės gamybos privalumų (tokių kaip mažesnio naudojamų trąšų ir pesticidų kiekio, o dėl to ir sumažėjusi eutrofikacija ir vandens tarša, kurią sukelia jos auginimas) – įprasta medvilnė vis tiek pirmavo.
Pranešime taip pat buvo daroma prielaida, kad medvilnė nėra perdirbama, nes egzistuoja labai mažai infrastruktūros tekstilei perdirbti.
Vis populiarėjant plastikinių maišelių draudimams visame pasaulyje (127 šalys įvedė plastikinių maišelių ribojimą, prie kurio prisijungė ir Niujorkas), vis aktualesnis tampa klausimas, kuo juos pakeisti.
Visi žinome, kad bet ko naudojimas vieną kartą yra bloga mintis, nesvarbu, ar tai būtų plastikas, ar ne, todėl plastikinių maišelių pakeitimas popieriniais turės žalingą poveikį, nes, pavyzdžiui, padidės miškų naikinimas.
Popierinio maišelio gamyba taip pat reikalauja daugiau energijos ir vandens nei plastikinio, todėl, be šiukšlių kiekio, popieriniai maišeliai aplinkai bus daug žalingesni už plastikinius.
Kaip praėjusiais metais pažymėjo „The Verge“, nesvarbu, kokį maišelį renkatės, daug svarbiau tai, ką į jį dedate ir kaip elgiatės: mažesnio mėsos kiekio vartojimas, kelionė į parduotuvę dviračiu arba pėsčiomis, vietinių produktų pirkimas, tikėtina, padarys didesnį poveikį mažinant asmeninį indėlį į aplinkos problemas.
Paprasčiausias patarimas būtų toks: kad ir ką šiuo metu turėtumėte savo namuose – šūsnis medvilninių ar plastikinių pirkinių maišelių – neišmeskite jų. Naudokite juos, kol jie stipriai susidėvės, suplyš ir apskritai bus nebenaudojami.
Plastikinių maišelių pakeitimas popieriniais turės žalingą poveikį, nes, pavyzdžiui, padidės miškų naikinimas.
Kad ir iš kokios jie medžiagos, panaudokite juos kaip šiukšlių maišus, kai nebegalėsite jų naudoti kitais tikslais. Ir kad ir ką bedarytumėte, stenkitės nepirkti naujų.
Be to, žinant, kiek daug išteklių reikia pagaminti medvilnės pluoštui, elkitės su medžiaginiais daiktais kaip su niekada nesibaigiančiu ištekliumi. Raskite naujų panaudojimo būdų seniems drabužiams, tekstilę naudokite, kol ji susidėvės, o kai norite kažko naujo – pirkite vintažą.