Antrus metus iš eilės vyras sėkmingai suorganizavo vėlyvuosius pusryčius, kurių metu rinko lėšas Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės Onkohematologinio skyriaus palatų remontui. Pasak D.Aleksiejevo, šia iniciatyva reikšmingai prisidedama prie vaikų gerovės, be to, skatinama Lietuvoje menkai pasireiškianti svetingumo kultūra.
– Kaip gimė jūsų iniciatyva „More than brunch“?
– Viskas nutiko labai paprastai. Susitikau su pažįstama, kuri užsiima labdaringa iniciatyva „Happimess“, ir išklausiau jos istoriją apie jų vystomą vaikų ligoninės Onkohematologinio skyriaus palatų remonto projektą. Man pasirodė įdomu – panorau pats pamatyti, kaip atrodo tame skyriuje esančios palatos, jei jau jas reikia remontuoti. Nuvykau ir pamačiau, kaip smarkiai skiriasi atnaujintos palatos nuo senųjų... Tada kilo noras ir pačiam prisidėti.
Pagalvojau, kad prisidėti galiu pasitelkdamas tai, ką geriausiai moku, – gamindamas maistą. Sugalvojau suburti kelis virtuvės šefus, pakviesti muzikantus, padaryti žmonėms „brunch‘ą“ (liet. „vėlyvuosius pusryčius“), kuris nebūtų apie ašaras, ir surinkti tiek pinigų, kiek išeina. Ir išėjo: pernai taip palatų remontui surinkome 5900 eurų, šįmet – šiek tiek daugiau, bet suma dar tikslinama.
– Įgyvendindamas tokią iniciatyvą iš esmės pinigus skiriate sergantiems vaikams. Tačiau Lietuvoje pagalbos reikia daugeliui – skurstantiems, senyviems, vienišiems...
– Šiuo atveju aš nesirinkau, kam aukoti. Neturėjau tikslo žūtbūt tapti „labdaringu“, todėl nereikėjo spręsti, kam mano pagalbos reikia labiausiai. Tiesiog man taip nutiko, kad turėjau progos pamatyti skirtumą, kaip ligoninėje gyvena vieni, o kaip – kiti vaikai. Viskas gimė spontaniškai, nors kalbant atvirai, aš nesu „labdaringas“ žmogus.
– Kodėl?
– Įprastai labdara man nekelia pasitikėjimo. Tiesiog nežinau, kur tiksliai nukeliauja surinkti pinigai... Todėl vykdydami savo iniciatyvą „More than brunch“, labai stengiamės surinkti visas ataskaitas ir „padėti“ į vieną vietą, kur jos būtų aiškiai matomos. Iš šios iniciatyvos renginių nei man, nei kitiems dalyviams, organizatoriams, nenubyra nė vienas centas.
Jei papusryčiauti atėjęs žmogus duoda 30 eurų, mano atsakomybė yra būtent tiek ir skirti ligoninių palatų remontui, o ne pasiimti 5 eurus už produktus, 5 eurus už darbą ir panašiai.
Iš šios iniciatyvos renginių nei man, nei kitiems dalyviams, organizatoriams, nenubyra nė vienas centas.
Kitas dalykas, įprastai jei jau kas renka labdarą sergantiems vaikams, tai būtinai puola rodyti, kaip jam nuslinko plaukai. Akcentuojama bloga emocija, prašoma gailesčio, kas man rodosi atgrasu. Savo renginiu žmonėms norime sukurti vertę, bet ne skatinti gailestį.
– „More than bruch“ įgyvendinate ne vienas – suburiate bendraminčių. Ar lengva įkalbinti šefus prisijungti?
– Įkalbinti gal ir nesudėtinga, bet viską įgyvendinti – nelengva. Žinomų restoranų šefai – labai užsiėmę žmonės, taigi pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia surinkti visus juos į vieną vietą vienu numatytu laiku... Šiais metais prie iniciatyvos prisidėjo aštuoni šefai ir apie vienuolika barmenų.
– Minėjote, kad sau nepaimate nė cento. Tai kas jums iš viso to?
– Nežinau. Manęs šito daug kas klausia, bet ką atsakyti neturiu. Dažniausiai žmonės mano, kad siekiu sau kažkokios naudos. Bet kad taip nėra. Mane tiesiog „užkabino“ vienas apsilankymas ligoninėje, kurio metu supratau, kad galiu padėti.
Tačiau nors asmeninės naudos aš negaunu, šiokią tokią naudą įžvelgiu: šia iniciatyva mes palengva auginame „hospitality“ (liet. „svetingumo“) kultūrą, kurios, mano nuomone, Lietuvoje trūksta.
Mes vis dar esame labai konkurencingi, vartojame tokius terminus kaip „šefo paslaptis“, nesidaliname informacija, nebendradarbiaujame. Šiuo atveju, mes rodome priešingą pavyzdį: esame bendruomenė, kuri susirinko tam, kad kartu nuveiktų šį tą gero. Norime parodyti žmonėms, kad visi gali daryti gerus dalykus.
– O karma ar tikite? Yra juk tas pasakymas „už gerą geru sugrįžta“.
– Karma? Laikausi tokio požiūrio, kad jei jau kažko nori, turi kažką ir daryti. Nebus taip, kad atsisėsiu ramiai ir sulauksiu, kol man kažkas irgi kažką gero padarys. Pasitikėti karma, mano nuomone, yra pakankamai vaikiška ir naivu.
– Šįmet „More than brunch“ pusryčiai vyko gruodį – galima sakyti, kalėdiniu periodu. Specialiai taip planavote?
– Tokio tikslo neturėjome. Netgi stengėmės vengti Kalėdų, bet dėl organizacinių detalių nepavyko – viena koja į gruodį įlipome. Nenorėjome rištis prie Kalėdų, nes taip daro visi. Atrodytų, štai, vieną kartą per metus galime pabūti geri. Bet ne! Mes visą laiką galime būti geri.
– Dėl sergančių vaikų labai stengiatės. O koks jūs kasdieniame gyvenime, draugų, artimųjų atžvilgiu?
– Faktas, kad su kiekvienu žmogumi reikia elgtis gražiai. Tačiau nebūtinai savo gerumą reikia nukreipti vien į draugą, pažįstamą ar panašiai. Nebūtina ir savo aplinkoje ligos laukti tam, kad būtų galima padėti sergantiems.
Visą gruodžio mėnesį „Coca-Cola“ kviečia daryti gerus darbus ir skleisti džiaugsmą. Savo šventinės užduoties ieškok ant kalėdinės „Coca-Cola“ pakuotės. Nes mums reikia daugiau Kalėdų senelių!
VISAS GERŲ DARBŲ ISTORIJAS RASITE PASPAUDĘ ČIA.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotraukos arba video).
Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
