Salą paliko paukščiams
„Gera gyventi ten, kur žmones sieja gražūs tikslai, kur visi kartu dainuoja, tvarkosi ir vienas kitam ranką tiesia. Kur nelaukia, kol kas nors paprašys. Tiesiog daro“, – tokiais žodžiais savo norą dalyvauti „Husqvarna“ organizuojamame draugiškų bendruomenių konkurse išreiškė Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Oksana Šukaitienė.
Apsilankius šioje bendruomenėje savaitgalio talkos metu, moteris žurnalistams entuziastingai pasakoja, kokios tądien saulėje mirguliavusio tvenkinio pakrantės buvo apaugusios ir „apmaurojusios“.
„Vieną gražią dieną pasiėmėme pjūkliukus, grėbliukus ir pradėjome nuo tvenkinio kampo – išvalėme, išpjovėme krūmynus, surinkome visas šiukšles. Žmonės ėjo pro šalį, sakė: „O, kaip gražu!“ Tada sutvarkėme dar vieną atkarpėlę, ir dar. Ši pakrantė, kurioje nėra krūmynų visa yra mūsų sutvarkyta. O tolėliau matyti vaizdas, koks buvo „prieš“. Žinoma, mes savo veiksmus derinome ir su savivaldybe, ir su aplinkosaugos darbuotojais – kad nepakenktume gamtai. Paukščiams palikome Neveronių tvenkinio salą, apžėlusią tankiomis nendrėmis – tegul jie ten gyvena ir vaikučius peri“, – sakė O.Šukaitienė.
Ji pripažino, kad Neveronių bendruomenė šioje priemiesčio dalyje neturi jokios kitos vietos susiburti, laisvalaikiu atsivesti vaikus kartu pažaisti.
Baisus griovys ties posūkiu virsta viešu skveru
Šiuos tvekinius anksčiau naudojo „Neveronių šiltnamių“, vėliau – „Agro Neveronių“ bendrovės. Vandenį žemės ūkio verslai naudojo augančioms daržovėms laistyti.
„Tvenkiniai priklauso valstybei, o pakrantėmis, bendrovėms nustojus veikti, niekas nebesirūpino. Tuomet kreipėmės į savivaldybę, kad šių tvenkinių pakrantės būtų grąžintos mūsų bendruomenės reikmėms“, – pasakoja bendruomenės centro pirmininkė.
Parengę specialų projektą bendruomenės nariai gavo bortelį skverui įrėminti ir nemokamus betonavimo darbus. Taip pat išbetonuota vieta skulptūrai, vaizduojaniai laukinių žvėrių apsuptą miško deivę.
Bendruomenei jau perduoda didelė dalis Neveronių tvenkinių pakrantės – iš viso 9 hektarai. Priešais pakrantę, šalia kelio, žiojėjo didžiulė duobė. Kadangi ji buvo stipriai apaugusi, praeinantys ar pravažiuojantys nesibodėdavo po kokią šiukšlę duobėn įmesti.
„Vietoj šiandien kuriamo skverelio buvo kokių 3 metrų griovys, apaugęs, prišiukšlintas, medžiai didžiausi. Negana to, posūkiu pravažiuoti buvo neįmanoma, nes pro medžius juk nieko nesimato. Tad kirtom ir vežėm žemes iš visur, kur tik įmanoma, galiausiai jas pirkome, dalis žmonių kažkiek sunkvežimių žemių paaukojo“, – prisimena Neveronių seniūnaitis Gediminas Bagdonavičius.
Užpildžius vietą dideliu kiekiu naujos žemės, atvežus įvairių želdinių, pamažu gimsta bendruomenės skveras. Jam vieno iš kaimynų kieme jau ruošiama įspūdinga, laukiniais žvėrimis apsikaišiusios deivės medinė skulptūra.
„Šiam skverui įrengti patys žmonės metėsi pinigus, skyrė 2 proc. nuo pajamų arba tiesiog pirko žemes“, – sakė O.Šukaitienė.
Parašę projektą, Neveronių bendruomenės centro nariai už gautas lėšas nupirko bortelius skverui įrėminti ir betonavimo darbus. Taip pat išbetonuota vieta skulptūrai, vaizduojančiai laukinių žvėrių apsuptą miško deivę.
„Ši skulptūra išdrožta per pernai metais Neveronyse vykusį medžio drožėjų čempionatą“, – pasakojo bendruomenės centro pirmininkė.
Iš šio čempionato viešosioms erdvėms liko ir kitokių kūrinių: ant bendruomenės sumeistrauto lieptelio kabo medinė žuvis, o prie įvažiavimo į šios bendruomenės teritoriją išdidžiai nutūps medinis išdrožtas gandras.
Naują lieptą papuošė valstybės vėliava
Minėto liepto idėja kilo vietiniam gyventojui Lionginui Kajotai ir nors jo įrengimas kainavo nepigiai, vietiniai idėją parėmė.
„Lionginas Kajota buvo vienas iš aktyviausių liepto „norėtojų“, – šypsosi G.Bagdonavičius. – Lieptą suvirinom savo kiemuose, tada jau užbaigtą čia atvežėme ir sumontavome. Kokių dar turime norų? Rugsėjo mėnesį išsikraustys „Kauno kelių“ statybininkai. Išeidami paliks kai kur kietas dangas, kai kur – takelius. Pradėjome užsipylinėti pakrantę žemėmis, tada tas žemes išlyginsime. Aikštelėje, įsiterpusioje į tvenkinį, planuojama pastatyti lauko treniruoklius – jie jau yra nupirkti seniūnijos. Pastatysime pora suolelių, kurie taip pat liko nuo drožybos plenero. Įrengsime tinklinio aikštelę ir krepšinio stovą. Taip pat tame iškyšulyje įrengsime dar vieną maudymosi vietą“, – vieną užduotį po kitos bėrė G.Bagdonavičius.
„Medžiagas pirkome, o vietos vyrai patys ir projektavo, ir virino, ir dažė. Vienos įmonės savininkas padovanojo šiam liepteliui lenteles. Visi po šapelį kažką tokio ir kuriam. Nes kitaip metų metus būtų sakoma: „Neveronys? Ai, kažkoks užkampis“,– sako O. Šukaitienė.
Ji priminė, kad kiti Kauno priemiesčiai – Garliava, Raudondvaris – turi kultūros paveldo statinių ir juos supančių žaliųjų erdvių.
„Mažai ką turim, bet džiaugiamės savo žmonėmis, jų aktyvumu, darbštumu. Šiandien talkos metu renkame įvairius akmenis iš skvero. Vėliau pasodinsime gėles ir gal netgi kokį šaltinėlį įrengsime“, – bendruomenės idėjas nedideliam sklypui vardija O.Šukaitienė.
Atsirado žmogus, neveronietis, kuris pasisiūlė išvalyti tvenkinio dugną – turi visą nardymo įrangą ir nori iškelti iš dugno įvairias šiukšles.
Kitame tvenkinio krante bendruomenė svajoja įsirengti paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikšteles – šiuo metu toje vietoje stovi gausi „Kauno kelių“ technika, nes remontuojamas kelias į Neveronis. Iš „Kauno kelių“ bendruomenė išprašė žemių ir šias naudoja pakrantėms ar skverui išlyginti. Taip pat svarsto, jog būtų smagu aplink tvenkinį įrengti bėgimo ar pasivaikščiojimo taką. Aktyvi bendruomenė savo darbais sudomino ir Kauno rajono merą Valerijų Makūną.
„Atvažiavo, paspaudė rankas ir pasiteiravo, ko mums reikėtų? Prašėme žvyro – atvežė. Žvyru galėjome šiek tiek padengti pakrantę, kad į tvenkinį būtų galima lipti maudytis, taip pat seniūnija susitarė su miestu ir jau su stambesniu traktoriumi išvalė pakrantę“, – prisimena O.Šukaitienė.
Išprašytas leidimas vėliavai
Bendruomenė aplinką tvarkyti pradėjo maždaug prieš ketverius metus, o praėjusių metų rugsėjį „pakrikštijo“ naująjį lieptelį. Lieptas turi stiebą, ant kurio per visas valstybines šventes keliama Lietuvos vėliava (per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją dieną), o kaimynai susirenka sugiedoti Lietuvos himno.
O.Šukaitienė pasakoja, kad su seniūnija ir savivaldybe teko padiskutuoti, ar tai yra pakankamai pagarbi vieta vėliavai, ar jos niekas nenuplėš, tačiau galiausiai duotas leidimas trispalvei plevėsuoti virš Neveronių tvenkinio.
Taip pat pakrantėje bendruomenė švenčia Kaimynų dieną. Visi pastebi, kad pakrantėje mažėja šiukšlių. Oksana šypsosi, kad prie to prisideda ir bendruomenės puslapis socialiniame tinkle, kur šiukšlintojai šiek tiek pagėdinami, šmaikščiai „patraukiami per dantį“.
„Pakrantė yra mūsų visų. Jei visi elgsimės sąmoningai, ji liks švari. Atsirado žmogus, neveronietis, kuris pasisiūlė išvalyti tvenkinio dugną – turi visą nardymo įrangą ir nori iškelti iš dugno įvairias šiukšles. O šiaip tvenkinio vanduo yra labai švarus – čia netgi vėžiai gyvena!“, – pasakoja O.Šukaitienė.
Tvenkinio pakrantę dar ketinama išlyginti su žemėmis, kurios atliks kelininkams tvarkant gatvę. Taip taps patogiau pjauti žolę, tačiau ją pjauti vis dėlto reikės.
Tai – vienintelė bendra susitikimų vieta
G. Bagdonavičius pabrėžė, kad dauguma darbų atliekami už vietinių suaukotas lėšas arba už bendruomenės centro lėšas.
„Darbų visų negalime padaryti iš karto, darome po truputį“, – atsiduso G.Bagdonavičius. Paklaustas, kokie įrankiai palengvintų darbus, jis įvardijo žoliapjovę, nešiojamąją žoliapjovę (trimerį), o gal netgi nedidelį traktorių.
„Kai jau nespėjame, Lionginas važiuoja su savo traktoriumi ir pjauna. Bet žmogui vis tiek tai kainuoja pinigų (kurui), laiko. Laimei, tvenkinys dabar jau priklauso Kauno rajono savivaldybei, tad ir pakrantės šienavimas – jų užduotis, bet suprantame, kad žmonių daug tiems darbams neturi. Reikia būti bendruomeniškais“, – sakė G.Bagdonavičius.
Pašnekovas pajuokauja, kad buvęs baisus pakrantės vaizdas greitai užsimiršta – šiandien atrodo, kad smulkios Neveronių tvenkinio bangelės sutvarkytą, atvirą pakrantę taip skalavo visada. Jo teigimu, kad Neveronyse visa žemė matininkų centimetrais subraižyta ir išdalinta privatiems savininkams. Todėl menkus pakrantės gabalėlius ar bet kokią vietą, kur galėtų susirinkti vietiniai žmonės, tenka sukurti iš šiukšlyno.
„Žmonės džiaugiasi – gražu! Bet – ne visi noriai prisideda”, – pastebi G.Bagdonavičius.
„Socialiniame tinkle kai įdedu skelbimą apie talką – 30 patiktukų, kai rezultatą, kaip atrodo teritorija po talkos – 150 patiktukų“, – juokiasi O.Šukaitienė. Jos teigimu aktyviai veikia apie 15 neveroniškių su vaikais, kiti prisideda epizodiškai.
Daugėjant bendrų žalių zonų bendruomenei itin praverstų žoliapjovė arba rankinė (nešiojama) žoliapjovė.
