Kas svarbiau už patirtį ir kompetencijas?
Verslininko „Nextury Ventures“ įkūrėjo Iljos Laurso teigimu, startuolių vadovai, su kuriais jis bendradarbiauja, labai skiriasi nuo samdomų žmonių, tačiau visais atvejais svarbiausias parametras renkantis kolegą ar darbuotoją yra vidinė jo motyvacija.
„Kompetencija ir patirtis yra svarbu, bet mažiau reikšminga nei motyvacija. Esu nuoširdžiai įsitikinęs: jei esi motyvuotas ir patinka tai, ką darai – padarai tai šimtą kartų geriau“, – sako I.Laursas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad karantino metu atsiskleidė, kad darbas iš namų yra visiškai kitos nei biure. Ne vienas vadovas yra pasakęs, kad principai, kurie galiojo dirbant biure, privalo būti pakeisti, nes darbas per atstumą reiškia didesnį darbuotojų savarankiškumą ir discipliną. Šiuo atveju vidinė motyvacija yra ypač svarbi, juk jei dirbama tik dėl atlyginimo, žmogus ras daug priežasčių, kodėl kažko nepadaryti, kai vadovo nėra šalia.
Einant į darbo pokalbį „Ko noriu aš“ pozicija yra antroje vietoje. Reikia įvertinti, ko nori vadovas – kokio darbuotojo, kokio rezultato?
Nuo ko priklauso motyvacija? I.Laurso nuomone, bet koks užsidegimas turi ribotą laiką, nes jei motyvacija būtų ilgalaikė, žmonės pasirinktų vieną dalyką ir daugiau nieko nebedarytų.
Motyvacija gali tęstis ir dieną, o gali ir penkerius metus. Vadovas ir pats darbuotojas turi stebėti, ar jos pakanka, o jei nebelieka – reikia pagalvoti apie pokyčius. Juk tokiu atveju darome blogybę sau patiems, nes jaučiamės nelaimingi kasdien darydami tai, kas nepatinka.
„Žinoma, motyvacija tam tikra prasme yra duota. Darbuotojas ir darbdavys turi turėti taisykles, būdus, kaip ją galima pratęsti, sustiprinti. Ar darbuotojas mato prasmę tame, ką daro? Jei ne, vadovas turi paaiškinti darbuotojui, kokia ta prasmė.
Dažniausiai darbuotojas atlieka tik vieną funkciją kompanijoje, kuri turi, pavyzdžiui, tūkstantį darbuotojų, bet iš tiesų daro didelį poveikį ir prisideda prie rezultatų. Tad vadovas turi pastebėti, įvertinti, pasakyti, kuo darbuotojo atliekama veikla yra svarbi įmonei“, – komentuoja I.Laursas.
Dažniausiai, pasak I.Laurso, žmogus vertina viską per savo prizmę: „Ko noriu aš: aš noriu geros darbo vietos, aš noriu gero atlyginimo, aš noriu socialinio paketo.“ Normalu kažko norėti, bet reikia suprasti – einant į darbo pokalbį „Ko noriu aš“ pozicija yra antroje vietoje. Reikia įvertinti, ko nori vadovas – kokio darbuotojo, kokio rezultato? Įvertinus, ar aš galiu pasiekti tą rezultatą, tik tuomet kelti klausimą – ar tai, ko aš noriu, atitinka kainą, kurią sutinka mokėti darbdavys?“
Dažniausiai pasiseka iniciatyviems ir drąsiems žmonėms
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, „BOD group“ įkūrėjas Vidmantas Janulevičius taip pat pirmiausiai atkreipia dėmesį į darbuotojo norą įsidarbinti bei jo rodomą iniciatyvą. „Pragmatiški žmonės tikriausiai sakys, kad ne iniciatyvoje slypi rezultatų pasiekimas, tačiau viskas turėtų prasidėti nuo iniciatyvos ir noro judėti į priekį“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Verslininko nuomone, kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl visuomet svarbu numatyti, kokioms pareigoms kandidatas tiktų labiau.
Ieškant projektų vadovo V.Janulevičius atkreipia dėmesį, ar prisistatant laikomasi informacijos dėstymo eiliškumo bei nuoseklumo, nes ilgesnio projekto metu prireiks labai daug kantrybės, kiekvienas žingsnis turės būti fiksuojamas, o procesas – nuoseklus. Kitą žmonių kategoriją – pragmatikus, galima skirstyti į sprinterius ir starterius. Jei žmogus darbo pokalbio metu prisistato tolygiai, sistemiškai, galima manyti, kad jis savo viduje turi sistemą, kurią perkeltų į patį projektą.
Kaip vieną dažniausių klaidų, V.Janulevičius išskyrė skubėjimą pasigirti apie savo pasiekimus, nuopelnus. „Supranti, kad bėgimas sistemiškumo neduos ir tokiam žmogui būtų sunku dirbti projektų vadovu. Bet galbūt jis tiktų darbui su klientais. Pats svarbiausias dalykas yra nebijoti, eiti, ieškoti ir būti drąsiems. Bus klaidų, nusivylimų, bet be drąsos nepasieksite rezultatų“, – atkreipė dėmesį V.Janulevičius.
Kaip vieną dažniausių klaidų, V.Janulevičius išskyrė skubėjimą pasigirti apie savo pasiekimus, nuopelnus.
Pasak „Citybee“ vadovo Kristijono Kaikario, geriausias būdas įrodyti savo vertę nėra sudėtingas, ją reikia įrodyti ne kalbomis, o darbu. Darbą greičiausiai gaus tas kandidatas, kuris gerai supras, kokios vertės iš jo tikisi darbdavys ir pasiūlys ją įrodyti per pirmuosius tris mėnesius, pasiūlęs tai padaryti už, pavyzdžiui, dalį atlygio.
„Dažniausiai būna priešingai – kandidatas iškart prašo dosnaus atlyginimo. Ypač dažnai taip atsitinka su jaunais darbuotojais, kurie turi menką ar jokios patirties“, – pastebi K.Kaikaris.
Žingeidumas ir empatija – duetas, atliekantis svarbų vaidmenį
„Kuo platesnė patirtis – tuo geriau, tačiau pagrindiniu prioritetu renkantis darbuotoją dažniausiai yra ne tai“, – sako „Telia Lietuva“ Technologijų infrastruktūros vadovas Andrius Šemeškevičius. Pašnekovo teigimu, daug ką nulemia potencialaus darbuotojo asmenybė, jo požiūris ir vertybės.
„Man labai svarbus darbuotojo noras išbandyti naujas sritis, troškimas mokytis ir išmokti. Platesnis požiūris (nei tik savo dalykinės srities išmanymas) į įmonę, jos klientus, paslaugas, procesus. Viena svarbiausių savybių yra ir žingeidumas.
Būna labai keista, kad per darbo interviu kandidatas neturi jokių klausimų apie įmonę ar padalinį, į kurį nori įsidarbinti, ateina į pokalbį nepasidomėjęs nei pačia įmone, nei jos rinkos sritimi“, – atkreipė dėmesį A.Šemeškevičius.
Empatija ir bendradarbiavimas – taip pat itin svarbų vaidmenį atliekantis duetas. Pasak A.Šemeškevičiaus, šiuolaikiniame versle vis mažiau sričių, kur rezultatų pasiekia pavienės asmenybės, o ne komandos. Tad galimybė ir mokėjimas dirbti komandoje, dalintis žiniomis, padėti kolegoms, mokėti išgirsti kitus ir pasimokyti iš kitų patirties yra labai svarbios savybės.
Būna labai keista, kad per darbo interviu kandidatas neturi jokių klausimų apie įmonę ar padalinį.
„Užsispyrimas siekiant rezultato dar viena svarbi savybė. Daugelis vadovų, taip pat ir aš, svajoja turėti kolegas, kurie lengvai nepasiduos iškilus sunkumams ar nenumatytoms kliūtims. Kai kuriuos tokios situacijos užgrūdina ir dar labiau mobilizuoja, o kiti tiesiog pakelia rankas ir pasiduoda ar atsitraukia“, – pažymi A.Šemeškevičius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad gebėjimas turėti savo nuomonę ar poziciją, mokėjimas ją išsakyti ir pagrįsti, kompromisų ieškojimas (kai reikia), bet ne pataikavimas – taip pat visuomet bus įvertinti.
Tad pasirenkant kandidatą tam tikrai pozicijai, be profesinių žinių ir patirties, daug ką nulemia ir asmenybinių kombinacija, kuriai turi įtakos pati darbo pozicija ir komandos, prie kurios prisijungtų kandidatas, specifika.