Birželio pradžioje Kaune, Šilainiuose, buvo rastas kukurūzinis žaltys. Kaip savo feisbuko paskyroje skelbė „Nuaras“, jį teko gaudyti net parą laiko.
Raudono rašto žaltys sukėlė baimės aplinkiniams gyventojams. Ir tai, pasak J.Gustaitienės, normalu: žmogui, nepažįstančiam roplių, pavojingą nuo nepavojingo atskirti sunku.
Tačiau nors internete apstu informacijos apie šeimininkų neturinčius kačiukus ar šunis, bešeimininkis roplys gatvėje skamba mažų mažiausiai keistai.
Išsigąstų net ir nebijantis gyvačių
Kaip 15min GYVENIMUI sakė J.Gustaitienė, pranešimų apie ne tik gatvėje, tačiau ir namuose iš nežinia kur atsirandančius roplius, būna.
„Įvairių atvejų yra buvę. Skambina žmogus, šaukia, klykia į ragelį. Niekaip nesupranti, kas vyksta, klausi, kas nutiko, gal užpuolė šuo? O jis: gyvatė, gyvatė. Kartais net žiūri į dangų ir pats galvoji: ar ne pilnatis?
Visokių atvejų yra buvę - ir tikrų, ir netikrų. Mes visada linkę patikrinti, ar tai tiesa. Bet kartais, kai nuvažiuoji į nurodytą vietą, supranti, kad žmogui, kuris mus kvietė, reikalinga ne mūsų, o psichologų pagalba“, – kalbėjo J.Gustaitienė.
Vis dėlto, sako pašnekovė, kelis kartus yra buvę, kai gyvatė ar žaltys tarp žmogaus kojų pasipynė naktį, jam nuėjus į tualetą.
„Net man, nebijančiai gyvačių, būtų panika. Sunku pasakyti, kaip ropliai patenka į žmonių butus. Bet tokių atvejų yra buvę, kada sulaukėme skambučių naktimis - žmonės pranešė apie gyvates.
Galima galbūt spėti, kad šeimininkas, norėdamas jais atsikratyti, gyvūną nuleido kanalizacijos vamzdžiais? O gal taip ir nebuvo. Nežinau, tai tiesiog mano spėjimas“, – kalbėjo J.Gustaitienė. Dar vienas variantas – gyvūnas gali atšliaužti per ventiliacijos angas, vamzdžius.
„Jei yra daugiabutis namas, jei neatsakingi augintojai, kurie tinkamai neprižiūri gyvatės, tada ji gali pasprukti. Prisimenu vieną atvejį Kaune, kai į žmogaus namus atšliaužė gyvatė, ir paaiškėjo, kad ji buvo auginama tame pačiame daugiabutyje, tik dviem aukštais žemiau“, – kalbėjo J.Gustaitienė.
Būta ir pavojingų gyvačių
Tiesa, nuvykus į vietą paprastai paaiškėja, kad žmones išgąsdinę ropliai yra nepavojingi, dažniausiai tai – įvairūs žalčiai. Tačiau, sakė J.Gustaitienė, yra buvę atvejų, kai teko rasti pavojingas gyvates.
Antai maždaug prieš dešimtmetį sulaukta pranešimo iš Rytų Lietuvos. „Prisimenu, kaip mums paskambinę policininkai sakė: sulaikėm gyvatę“, – juokėsi J.Gustaitienė.
Tąsyk gyvūnų globėjams teko parsivežti kelių metrų ilgio anakondą, kurią vėliau priglaudė Petro Variakojo cirkas.
„Prisimenu, kaip mums tąsyk sakė, kad šis gyvatės pervežimas laimingai baigėsi ir mums, ir policijos pareigūnams. Pavojinga gyvatė buvo sugauta laisvėje. O dar kitą kartą Kaune, ant daugiabučio stogo, radome daugiau nei trijų metrų ilgio pitoną. Deja, roplys buvo jau negyvas“, – pasakojo J.Gustaitienė.
Tąsyk specialistai nustatė, kad gyvūnas, kuris yra šiltųjų kraštų gyventojas, tiesiog sušalo.
„Dar buvo tigrinis pitonas, tinklinis pitonas - juos priglaudė P.Variakojis. Tad pasitaiko, jog pavojingų gyvačių irgi Lietuvoje būna, tik, žinoma, gerokai mažiau“, – sakė J.Gustaitienė.
Kartą Kaune, ant daugiabučio stogo, radome daugiau nei trijų metrų ilgio pitoną.
Specialistai teigia, kad pavojinga gyvatė nebūtinai gali būti pasprukusi nuo neatsakingo šeimininko, o, pavyzdžiui, gali būti atkeliavusi vilkikuose, atvykstančiuose iš šiltųjų kraštų.
Kalbėdama apie tai, kad dauguma rastų žalčių ar gyvačių žmogui nėra pavojingi, J.Gustaitienė atkreipė dėmesį, jog žmonės jų neskiria.
„Žmogui, kuris jų nepažįsta, yra visiškai vienodai. Jis pieš save tiesiog mato gyvatę“, – mintimis dalinosi pašnekovė.
Vonioje pamatė gyvatę
Kartą buvo atvejis, kada į gyvūnų globėjus telefonu kreipėsi, kaip spėjama iš balso, senyvo amžiaus moteris. Ji pasakė, kad, uždegusi vonioje šviesą, pamatė gulinčią gyvatę.
„Buvo jau vakaras. Mes jai patarėme uždaryti duris, išjungti šviesą ir dar kartą pažiūrėti iš ryto. Išaušus rytui ji vėl mums paskambino. Sako: aš suprantu, kad esu vyresnė, esu sergantis žmogus, bet aš jums nuotrauką atsiųsiu. Iš tiesų, bute buvo gyvatė. Pasak moters, ji matė ir dar vieną, koridoriuje. Tad istorijų tikrai būna pačių įvairiausių“, – sakė J.Gustaitienė.
Kalbėdama apie egzotinių gyvūnų auginimą Lietuvoje J.Gustaitienė teigė, kad jų auginimą turėtų aiškiau ir griežčiau reglamentuoti Aplinkos apsaugos ministerija.
„Aš tikrai nenoriu nieko kritikuoti, tai yra tik mano asmeninė nuomonė. Bet aš manau, kad gyvūnas yra laimingiausias tada, kai jis gyvena laisvėje. Ir niekas man neįrodys, kad gyvatė laiminga gyvendama terariume. Aš už tai, kad mes namuose augintume gyvūnus, kurie greta su žmogumi gyvena jau daugybę metų, kurių santykis su žmogumi susiformavęs istoriškai. Katinas, šuo. Nuostabūs gyvūnai.
O ar tikrai mums reikia į namus vežtis papūgas, driežus, kitus roplius? Ar jie čia laimingi? Taip pat nemanau, kad normalu daugiabučio rūsyje įsirengti terariumą, nėra normalu ir tai, kad iš neatsakingų augintojų pasprukę ropliai staiga atsiranda mūsų butuose. Žmonės nėra ekspertai, jie neskiria žalčių nuo gyvačių. Jie tiesiog išsigąsta“, – kalbėjo J.Gustainienė.
