Vapsvos
Per žiemą gyvos išlieka tik apvaisintos vapsvų motinėlės. Pavasarį jos padės daugybę kiaušinėlių ir taip susikurs naujos vapsvų kolonijos. Vapsvos plėšrios – jos medžioja kitus vabzdžius, bet savo grobį pačios retai ėda, jį neša į lizdą ir maitina savo lervutes. Jei supykdysite vieną vapsvą, ji paskleis feromonus, kurie agresija „užkrės“ visą spiečių. Tada beliks spėriai gintis arba bėgti.
Vapsvos yra triukšmingos, nervingos ir nepageidaujamos mums, tačiau jų nauda taip pat akivaizdi. Gamtoje jos atlieka labai reikšmingą kenkėjų kontrolieriaus funkciją – misdamos įvairiais kitais vabzdžiais, dažnai ir kenkėjiškais, padeda palaikyti optimalią žalingų vabzdžių populiaciją.
Kandys
Kas sieja kandis ir drugelius? Jie priklauso tam pačiam sistematiniam būriui, todėl galime juos vadinti pusbroliais.
Kandys gali būti įvairaus dydžio: vienas vos galima įžiūrėti, kitos užauga sulig pietų lėkšte. Lietuvoje, patalpose, dažniausiai pasitaiko drabužinės ir maistinės kandys-ugniukai, kurių pagrindiniu priešu gali tapti net levandos. Eteriniai aliejai ar maišeliai su džiovintais kvapniais augalais – natūraliausias būdas atsikratyti kandžių. Ar daug kas žino, kad šie kenkėjiški drugelių giminaičiai suaugę visiškai nesimaitina ir nugyvena vos keletą savaičių.
Balandžiai
Ne paslaptis, kad dėl platinamų ligų balandžiai dažnai vadinami „skraidančiomis žiurkėmis“, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų tvirtina, kad šie paukščiai – itin sumanūs, protingi ir ištvermingi. Specialiai treniruojami balandžiai gali skristi net labai toli ir labai greitai, rūšiuoti daiktus ir atlikti kitas nesudėtingas užduotis.
Pasak „Dezinfa“ biologo Liutauro Griglaiūno, įdomus ir balandžių regėjimas. Balandžių akys veikia daug geriau su stacionariais vaizdais, todėl, kai balandis žengia žingsnį į priekį, galva laikinai lieka nepajudėjus. Kitu žingsniu paukštis timpteli galvą į priekį ir taip toliau.
Pasirodo, kad balandžiai – išskirtinai atsakingi tėvai ir savo jauniklius iš lizdo paleidžia tik visai suaugusius, todėl taip paprastai gatvėmis maklinėjančio balandžiuko nepamatysite.
Skruzdėlė
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, Lietuvoje namuose dažniausiai aptinkamos rudosios faraoninės skruzdės neturi nei plaučių, nei ausų, tačiau jų raumenys užima didesnį kūno plotą nei stambesnių gyvūnų, todėl šie maži veiklūs vabzdžiai itin stiprūs ir gali pakelti už save net 20 kartų sunkesnius šapelius, lapus ar kt.
Naujas tarptautinės biologų komandos tyrimas parodė, kad pajutusios, jog kolonijoje atsirado ligotas narys, skruzdėlės jį tiesiog pašalina. Kaip ir mūsų kūno imuninė sistema, kuri konkrečiai nukreipia ir pašalina užkrėstas ląsteles, skruzdėlės sunaikina ligotus jauniklius, kad sustabdytų patogeną. Taip apsaugojama likusi kolonija.
