Plati medžiagų – keramikos, granito, tektonito ir nerūdijančio plieno – pasiūla įgalina pasirinkti praktiškiausią variantą. Tik kaip apsispręsti, kas tinkamiausia išskirtinai jūsų virtuvei?
Kokie pagrindiniai plautuvių skirtumai, ir kiek už juos teks pakloti? Šiais klausimais 15min skaitytojus konsultuoja savo srities ekspertai.
Pirmaisiais smuikais griežia virtuvės ergonomika
Plautuvės pasirinkimas įvykti turėtų dar virtuvės zonų planavimo procese. Svarbu atsižvelgti į tai, kurioje komplekto vietoje plautuvę – virtuvės ruošos centrą – numatyta įrengti.
„Jeigu pasirinkote kampą, reikės pagalvoti apie papildomą apšvietimą. Jeigu prie lango – tai šiuo metu pakankamai populiaru – įsivertinkite, kaip langas atsivers. Jeigu jis remsis į maišytuvą, greičiausiai pilnai ir neatsidarys. Dėl to neatmeskite nulenkiamo maišytuvo galimybės“, – pataria virtuvės įrangą gaminančios šveicarų bendrovės „Franke“ atstovas Lietuvoje Remigijus Nacevičius.
Planuojant plautuvės dubens gylį reikėtų atsižvelgti ne vien į tai, kokio dydžio indus joje plausite. Itin svarbu, ką planuojate įrengti spintelėje po plautuve.
Vakarų pasaulio buityje netruko įsivyrauti požiūris į plautuvę tik kaip į antraeilį dalyką po indaplovės. Vis dėlto realybė pasirodė esanti kitokia: mažo dubens plautuvė nėra praktiška net virtuvėje turint kokybiškiausią indaplovę. Ypač, pasak R.Nacevičiaus, kasdien susiduriant su lengvai pažeidžiamų paviršių ar didesnių gabaritų indais, keptuvėmis, skardomis bei puodais.
„Planuojant plautuvės dubens gylį reikėtų atsižvelgti ne vien į tai, kokio dydžio indus joje plausite. Itin svarbu, ką planuojate įrengti spintelėje po plautuve. Galbūt šiukšlių rūšiavimo sistemą? Šis reiškinys Lietuvoje įgauna didelį pagreitį. O galbūt po plautuve statysite šiukšliadėžę, nebent jai esate numatę kitą vietą?
Galiu pasidalinti mūsų požiūriu: gaminame tokias plautuves, po kuriomis galima sutalpinti tai, ko reikia šeimininkams. Tačiau jeigu rinksitės kito gamintojo produktą, gabaritus apskaičiuokite preciziškai, antraip plautuvės gylis gali labai apriboti. Tuščia erdvė po plautuve – taip pat erdvė. Jos nelikus, atliekų rūšiavimo sistemai ieškosite gretimos spintelės – nei logiška, nei praktiška.“
Ansamblyje su kaitlente ir smulkintuvu
Kalbant apie virtuvės zonų projektavimą, pabrėžtina tai, kad kaitlentė ir plautuvė neturėtų įsikurti šalimais. Priešingai – tarp jų esantį tuščio stalviršio dalį galima patogiai išnaudoti produktų ruošimui.
Dar didesniam šeimininkų komfortui moderniose plautuvėse, tarp jų – „Franke“ „Box center“ gaminiuose, įtaisomi padėkliukai, dubenį jungiantys su stalviršiu, tad smulkinti nuplautus produktus galima tiesiog plautuvės plokštumoje.
Likučius, tuo tarpu, vienu judesiu nustumiant žemyn į šiukšlių dėžę arba atliekų rūšiavimo talpą.
„Pastaruoju metu populiarėja maisto smulkintuvai, tačiau pateiksiu keletą argumentų, dėl kurių esu nusiteikęs prieš juos. Didžiausia problema ta, kad, įrengiant smulkintuvą po plautuve, nebelieka vietos nei šiukšliadėžei, nei rūšiavimo sistemai. Sutinku, kad Amerikoje virtuvė be smulkintuvo neįsivaizduojama, bet joje virtuvėms skiriamos didesnės erdvės.
Antra – tai dar vienas triukšmo šaltinis be indaplovės, gartraukio ir šaldytuvo, kuris, kad ir kaip tyliai dirbtų, triukšmą sukelia. Trečia, Lietuvoje buitinių nuotekų vamzdynai atliekoms nėra pritaikyti ir oficialiai naudoti smulkintuvų netgi negalima. Amerikoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, nuotekų sistemos sąlyginai neseniai buvo išklotos naujai, tad nuotekų vamzdžiai – didelių diametrų“, – argumentuoja R.Nacevičius.
Kokybiškos plautuvės – kokybiška ir kaina?
Šveicarų bendrovės „Franke“ atstovo teigimu, paprastų plautuvių kainos įprastai prasideda ties 50 eurų. Brangiausiai šiuo metu atsieitų „Box center“ sistema – daugmaž 1 200 eurų.
„Netgi pati paprasčiausia plautuvė, kurią perkate iš kokybiško gamintojo, nėra prasta. Vis tik klientai dažniausiai renkasi brangesnes. Sakykime taip: kaina apima daug dedamųjų, pradedant plautuvės medžiagiškumu, išpildymu, dydžiu ir storiu, baigiant – dizainu. Tuo tarpu „Box center“ sistemą sudaro ne vien plautuvė, bet ir trys pjaustymo lentelės, indų laikiklis, nusausinimo indas ir profesionalių peilių rinkinys“, – vardija R.Nacevičius.
Jeigu pasirinkote kampą, reikės pagalvoti apie papildomą apšvietimą. Jeigu prie lango – tai šiuo metu pakankamai populiaru – įsivertinkite, kaip langas atsivers.
15min pašnekovo atstovaujama įmonė vienintelė pasaulyje siūlo net keturių skirtingų tipų plautuvių gamą: keramikos, granito, tektonito ir nerūdijančio plieno.
Keramika – šiandienės pasiūlos lyderis
Elegantiškosios keraminės plautuvės gaminamos iš skystos keraminės žaliavos, kuri yra kaitinama aukštoje temperatūroje. Tokiu būdu apdorota medžiaga yra itin patvari, o jos paviršius – lygus. Tunelinėje krosnyje 1 200°C temperatūroje iškaitintas paviršius tampa kietas ir atsparus įbrėžimams, karščiui, rūgštims bei balikliams.
Nors šio tipo plautuvės – šiek kiek brangesnės už likusias, tarp lietuvių, esant galimybei bei įvertinus privalumus, jos išlieka pasirinkimu numeris vienas. R.Nacevičiaus įsitikinimu, ne be priežasties: keraminės plautuvės yra geriausia, ką gamintojams visame pasaulyje yra pavykę sukurti iki šiol:
„Man atrodo, kad žmonės dažniausiai nori to, ką geriausio pasiūloje randa pirkimo dieną. Nori, kad produktas būtų ne vien išvaizdus, bet ir nekeltų rūpesčių, nereikalautų ypatingos priežiūros.“
Būtent neįpareigojanti priežiūra gali būti įvardijama vienu kertinių teigiamų keraminių plautuvių savybių.
„Klasika, dizainas, patogumas, atsparumas braižymuisi, smūgiams, lengviausias valymas, palyginus su kitomis medžiagomis – galima vardinti ir vardinti. Kadangi produktas – vienas brangesnių, turi maksimaliai išbaigtas detales, tokias kaip uždengti perbėgimai, ekscentriniai vandens išleidimo ventiliai su paspaudžiamais nerūdijančio plieno mygtukais. Nereikia nieko sukioti, pakanka bet kuria delno ar plaštakos vieta paspausti ir atkimšti arba užkimšti užspaudus“, – pabrėžia R.Nacevičius.
Keraminių plautuvių trūkumą 15min pašnekovas tegali išskirti vieną – iš aukštai krentant aštriam daiktui yra nedidelė tikimybė nuskilti gabalėliui gaminio paviršiaus:
„Visos „Franke“ plautuvės testuojamos 1 kg svorio metalinį kamuoliuką metant iš metro aukščio – tokį kritimą jos atlaiko ir objektas keraminės plautuvės neįskelia. Tačiau jeigu, tarkime, iš tokio paties aukščio smailiu galu į keraminę plautuvę kristų peilis, gali ir nuskelti, kadangi tokiu atveju smūgis susikoncentruotų į vos 1 milimetro tašką.“
Keraminės plautuvės yra geriausia, ką gamintojams visame pasaulyje yra pavykę sukurti iki šiol.
Svarbus faktorius lietuviams, be kita ko, yra ir virtuvinės plautuvės spalvos praktiškumas. Populiariausios Lietuvoje išlieka juodos spalvos plautuvės. Tiesa, šviesias keramines plautuves pasirinkusieji naktimis ir toliau miegoti galės ramiai: šie paviršiai ne tik lengvai valomi, bet ir nebijo tokių intensyvių dažiklių kaip burokėlių salotos, raudonas vynas ar ciberžolė.
Tektonitas – išskirtinai pažangi sintetinė medžiaga
Kitų dviejų tipų – tektonito ir granito – plautuvėmis besidomintiems reikėtų gerai pagalvoti apie savo šeimos gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Renkantis šviesesnius šių medžiagų atspalvius, pasiraitoti rankoves šeimininkams prisireiks kur kas aukščiau.
Be tvirtumo ir atsparumo smūgiams, ši medžiaga išsiskiria tuo, kad dėl apsaugos nuo ultravioletinių spindulių neblunka.
Ant paviršių nematyti nenuvalytų, išdžiūvusių vandens lašelių ir pirštų atspaudų, tačiau į šviesaus korpuso medžiagas greičiau įsigeria dėmės, ant jų ryškėja kalkių nuosėdos. Šis paviršius atsparus dėmėms ir aukštai temperatūrai iki 280°C.
„Jeigu į dėžę supakuota tektonito plautuvė nukristų ant žemės, jai veikiausiai nieko neatsitiktų – įbrėžimų neliktų, nuolaužos neatskiltų. Taip yra todėl, kad tektonito plautuvės sudarytos iš kelių sluoksnių, ir viršutinis, gerasis dengimas braižosi labai sunkiai.
Be tvirtumo ir atsparumo smūgiams, ši medžiaga išsiskiria tuo, kad dėl apsaugos nuo ultravioletinių spindulių neblunka. Net praėjus daug metų tektonito plautuvė bus tokios pačios spalvos, kokia ji buvo montuojant“, – akcentuoja bendrovės „Franke“ atstovas Lietuvoje R.Nacevičius.
Esminis granitą primenančio tektonito trūkumas – kartais kai kuriems žmonėms nemalonus pojūtis liečiant. Ši medžiaga – sintetinė, ir tai išduoda pojūtis liečiant ranka bei garsas pabeldus pirštais.
Granitas – elastika su sidabro jonais
Nuo pažangios sintetikos – arčiau gamtos, arba prie tikro granito plautuvių, už keramines pigesnių maždaug pusantro karto. Priešingai negu tektonito, šios plautuvės švelniai blizgios, šiltos ir malonios liesti ranka. Šis paviršius atsparus dėmėms ir aukštai temperatūrai iki 280°C.
„Kadangi šią plautuvę sudaro 80 proc. granito ir 20 proc. akrilo, įmontuota į stalviršį, ji tampa elastiška. Sudaryta iš smulkios tekstūros, bet neakyta, todėl atitinka aukštus higienos standartus. Higieniškos šios plautuvės ir dėl to, kad jų gamyboje naudojami sidabro jonai, todėl paviršiuje nesidaugina bakterijos“, – pasakoja R.Nacevičius.
Higieniškos šios plautuvės ir dėl to, kad jų gamyboje naudojami sidabro jonai, todėl paviršiuje nesidaugina bakterijos.
Tiesa, granito paviršius papildomų problemų sudaryti gali tiems žmonėms, kurie namuose dar neįsirengė vandens nukalkinimo įrenginių. Tokiu atveju plautuvės paviršių rankiniu būdu nukalkinti teks kas porą mėnesių, antraip ant kalkių plautuvėje ims kauptis riebalai. Be to, granitas – natūrali medžiaga, todėl pamažu dėvisi.
„Po 10–15 metų toks paviršius kai kuriose vietose gali kiek skirtis. Kaip lašas po lašo akmenį pratašo, taip ir granitinė plautuvė gali šiek tiek pasidėvėti. Kadangi granito plautuves sudaro vienas sluoksnis, jos ne tokios atsparios smūgiams, kaip, tarkime, daugiasluoksnės tektonito. Krentant puodeliui ar lėkštei, plautuvei nieko nenutiks, tačiau į ją geriau nemėtyti plaktukų ar kitų aštrių įrankių“, – apibrėžia R.Nacevičius.
Senas geras nerūdijantis plienas
Didžioji dalis plautuvių visame pasaulyje pagamintos iš nerūdijančio plieno, ir tai nėra atsitiktinumas. Kainos, kuri svyruoja nuo 50 iki 600 eurų, ir kokybės atžvilgiu vienas optimaliausių sprendimų puikiai dera praktiškai bet kurioje virtuvėje. Medžiaga – atspari korozijai, itin higieniška ir neakyta, todėl ją lengva valyti.
„Išties dera prie visko ir yra kone amžinos. Be to, nerūdijantis plienas itin atsparus rūdims ir aukštai temperatūrai dėl didelio kiekio nikelio ir chromo savo sudėtyje“, – pasakoja bendrovės „Franke“ atstovas Lietuvoje R.Nacevičius.
Tiesa, net ir nerūdijantis plienas pasižymi savais niuansais. Tik ką sumontuotoje, nublizgintoje plautuvėje regimi išdžiūvę vandens lašai ir pirštų atspaudai. Matiškumą naudojama plautuvė įgauna pamažu, o įbrėžimai, jeigu tokių ir yra, pastebimi vis mažiau. Pradiniame etape šios plautuvės braižosi, ir tai normalu, todėl neišsigąskite.
Nerūdijantis plienas itin atsparus rūdims ir aukštai temperatūrai dėl didelio kiekio nikelio ir chromo savo sudėtyje.
Vis tik apsisprendusiems įsigyti nerūdijančio plieno plautuvę R.Nacevičius siūlo pasirinkti bent jau vidutinės klasės gaminį:
„Kuo kokybiškesnė plautuvė, tuo ji storesnio plieno ir geresnėmis fizikinėmis savybėmis pasižymi – nebarška, yra stabili ir išties amžina. Pigesni gaminiai turi barškesį, nepaisant to, kad yra garso izoliacijos. Taip ir su pirštų atspaudais ar vandens lašais: įsigijęs pigesnę plautuvę, jos paviršių po kiekvieno plovimo sausinsiu visą laiką.
Ypač patartume vengti pirkti pigių, plonų, negilių plieninių plautuvių. Menkai kas ir susimąsto, kad tokios gali būti pagamintos iš plieno, kuris gali rūdyti. Juk niekas nenori vargti ar tarnauti savo plautuvei. O džiaugsmas nusipirkus „pigiau grybo“ praeina žymiai greičiau negu nusivylimas dėl blogos kokybės.“
