Kuo įdomiau, tuo įsimintiniau
Net jei manome, kad atmintis visai silpna, veikiausiai puikiai atsimename išleistuves mokykloje, vestuves, kūdikio gimimą ir kitus ryškius, nors ir senus gyvenimo įvykius. O šviežius, bet visiškai neįspūdingus dalykus įsidėmėti kur kas sudėtingiau. Situaciją galime pakeisti tiems neįspūdingiems dalykams suteikę išraiškingumo ir prasmės – tada ir jie ilgam įstrigs atmintyje. Kad būtų lengviau įsiminti skaičius, vardus ar veidus, nuolatinių treniruočių atminčiai nė nereikia. Svarbu suprasti ir išmokti pagrindinių principų, kurie padės viską geriau įsidėmėti, o tada šias gudrybes galėsime pasitelkti nuolat: mokydamiesi datas atsiskaitymui universitete ar per dalykinį susitikimą norėdami įsiminti visų naujųjų kolegų vardus ir t. t.
Netrūksta žmonių, kurie baimindamiesi užmiršti svarbius dalykus užsirašo į darbo sąsiuvinį arba nusistato priminimus mobiliajame telefone. Tačiau tai taip pat ne pati geriausia išeitis. Įpratusi, kad viskas bus patiekta ant lėkštutės, atmintis tarytum leidžia sau ilsėtis, o ilgas poilsis jai ne į naudą.
Tų principų, kaip lengviau viską prisiminti, aiškinimasis iš pradžių gali atrodyti gana sudėtingas, bet po kelių bandymų, supratus metodiką, viskas atrodys tikrai paprasta. Ir taip pat veiksminga, kaip įrašas užrašų knygelėje!
Užmirštantiesiems vardus ar veidus
► Žmonių vardus ir pavardes daugeliui mūsų lengviausia atsiminti, remiantis kylančiomis asociacijomis. Tarkim, jeigu nauja bendradarbė vardu Jūratė, ją galime įsivaizduoti kaip gintaro pilyje Baltijoje gyvenančią ir vis Kastyčio laukiančią merginą. Naujas pažįstamas Darius gali priminti vieną iš dviejų lakūnų, pavaizduotų ant 10 Lt banknoto. Toks pat principas galioja ir pavardėms. Tarkim, Kairys įstrigs į atmintį, jeigu jį įsivaizduosime, besistengiantį pasirašyti sutartyje kaire ranka, o Ramanauskienė – kai regėsime ją pievoje tarp ramunių. Juokinga? Bet tikrai veiksminga.
► Tam, ar gerai įsimename veidus, įtakos turi regimoji atmintis, bet ir jai galime padėti. Tereikia susigriebti, koks naujo pažįstamojo bruožas mums atrodo išraiškingiausias, ir tą bruožą mintyse dar labiau paryškinti, tarsi piešiant karikatūrą. Antai jeigu labai didelės moters akys, galime įsivaizduoti, kad jos užima pusę veido, o jeigu vyro ūsai atrodo labai ilgi, tegul mintyse jie nutįsta iki krūtines. Gal ir skamba vaikiškai, bet vos išmėginę šį metodą įsitikintumėte, kad, vaizduotėje sureikšminę vieną žmogaus bruožą, puikiausiai įsidėmime ir kitus.
Kiekvienas skaičius ką nors primena
Viena populiariausių technikų, naudojama norint įsidėmėti skaičius, vadinama mnemonika. Pagal ją kiekvienam skaičiui priskiriamas tam tikras simbolis.
Taigi pirmiausia reikėtų sugalvoti, ką kiekvienas skaitmuo mums primena. Šios asociacijos kiekvienam žmogui skirtingos. Tarkim:
0 – balionas (gelbėjimo ratas, riestainis, kalėdinis burbulas ir pan.);
1 – žibinto stulpas;
2 – gulbė;
3 – senis besmegenis;
4 – burlaivis;
5 – šachmatų figūra žirgas;
6 – kobra;
7 – dalgis;
8 – kaspinas plaukuose;
9 – pakaba.
Tas pačias reikšmes skaitmenims galėsime taikyti nuolat, įsimindami įvairiausias jų kombinacijas. Pavyzdžiui, šiandien reikėtų įsiminti draugės laiptinės durų kodą 359. Pagal skaičiams priskirtas reikšmes 3 yra senis besmegenis, 5 – žirgas, 9 – pakaba. Iš šių trijų paveikslėlių mintyse reikia susikurti, nors ir nelogišką, bet įstringančią galvon istoriją. Tarkim, priėję prie draugės laiptinės durų pamatome jas saugančius senį besmegenį ir žirgą. Su jais susiginčijame, kad įleistų, galiausiai juos čiumpame, pakabiname ant pakabos prie durų ir įeiname.
Kuo istorija absurdiškesnė, tuo labiau ji (o kartu ir joje slypintys skaičiai) įstrigs atmintyje! Panašias istorijas galima tęsti, kol įsidėmėsime ilgesnį skaičių, kad ir telefono numerį.
Kelionės metodas
Jis labai senas, kilęs dar Senovės Graikijoje. „Odisėjoje“ pagrindinis veikėjas keliaudamas patiria daug nuotykių. Visus juos įsiminti labai sunku, bet jeigu tiksliai žinotume maršrutą, kuriuo keliavo Odisėjas, vaizduotėje nesunkiai atkurtume ir konkrečiose maršruto vietose vykusius dalykus.
► Pirmiausia reikėtų mintyse susidėlioti maršrutą, kuriame būtų apie 10 punktų, o vėliau tuos punktus taikysime įvairiems dalykams prisiminti. Maršrutas turėtų būti gerai žinomas, kad nesusipainiotume – tarkim, vedantis iš namų į darbovietę (galimi jo punktai – koridorius, namo laiptinė, automobilių stovėjimo aikštelė, sankryža ir t. t.).
► Juo gali būti ir kelias, kurį nueiname kas rytą atsikėlę. Tokiu atveju pirmasis punktas būtų lova, kurioje atsibundame, antras – spinta, kur ieškome drabužių, trečias – vonia, ketvirtas – viryklė (kaičiame arbatinį), penktas – šaldytuvas (išsiimame sviestą ir sūrį sumuštiniams) ir pan. Dabar įsivaizduokime: paskambinęs vaikas pasako, kad rytoj į mokyklą turės nusinešti plastilino, vatos ir sulčių. Kad grįždami iš darbo neužmirštume šių trijų pirkinių, priskirkime juos trims pirmiesiems savo rytinės „kelionės“ punktams. Pirmiausia atsibundame lovoje, bet mus prie jos priklijavęs laiko plastilinas. Paskui atidarę spintą pamatome, kad visi drabužiai aplipę vata. Galiausiai vonioje atsukus čiaupą iš jo bėga ne vanduo, o sultys.
► Dabar kelionės metodu įsidėmėkime PIN kodą 2676. Atsiminkime šiems skaitmenims jau priskirtas reikšmes (2 – gulbė, 6 – kobra, 7 – dalgis, 6 – kobra), ir kiekvieną reikšmę iš eilės tupdykime savo maršruto punktuose. Pirmiausia pabundame lovoje, galvą padėję ant minkštulėlės gulbės, tačiau antrame punkte – spintoje – susiduriame su kobra (skaičius 6), lekiame į vonią (trečias punktas), kur pagriebiame dalgį (skaičius 7), o tuo dalgiu nukertame galvą prie viryklės (ketvirtas punktas) atšliaužusiai kobrai (skaičius 6 kartojasi).
Tokiu pat principu – kiekvienam kelionės punktui priskiriant po vieną dalyką – galime įsiminti ir 10 ilgiausių pasaulio upių, ir kitus įvairiausius faktus.
Padeda pietų miegas ir joga...
O be minėtų konkrečių atminties lavinimo pratimų, naudinga būtų ir profilaktika.
Juolab kad ji gali būti tokia maloni kaip pietų miegas. Vokiečių mokslininkų atlikti tyrimai leidžia teigti, kad atmintis pagerėja,dieną numigus vos kelias minutes. Eksperimente dalyvavo grupė studentų, jiems buvo liepta įsiminti nurodytus žodžius. Paskui daliai studentų leista nusnūsti, vėliau visi palošė kortomis, ir galiausiai turėjo išvardyti nurodytus žodžius. Paaiškėjo, kad studentai, kurie nusnūdo, įsidėmėjo kur kas daugiau žodžių nei jų bendramoksliai, kurie tokios galimybės neturėjo.
Labai tikėtina, kad įsiminti reikiamus dalykus mums kliudo ne silpna atmintis, o nesugebėjimas susikaupti. Tarkim, vakare bus tikrai sunku nesusiplanuoti ir įsidėmėti rytdienos darbus, jeigu plyšaus televizorius, o vaikas prašys kartu pažaisti. O jeigu iš ryto viršininkas per susirinkimą visus išdės į šuns dienas, susinervinę galime užmiršti net labai svarbius reikalus. Atmintis čia niekuo dėta. Tiesiog ji funkcionuotų kur kas geriau, jei mokėtume deramai susikaupti atlikdami savo darbus ir vienu metu susitelkdami tik ties viena užduotimi.
JAV atliktas tyrimas byloja, kad gebėjimą susikaupti labai sustiprina joga. Tam, kad pasireikštų teigiamas jogos treniruočių poveikis mūsų dvasiai, pakaktų 8 savaičių.
Tiesa, kad naujos žinios nukeliautų į ilgalaikę atmintį, nuolat turime jas pakartoti. Tyrimai rodo, kad įsimintinus dalykus reikia kartoti mažiausiai tris keturis kartus, darant savaitės ar dviejų pertraukas.
Taip pat skaitykite: