Logika prieš intuiciją, sensorika prieš etiką
Kaip pasakojo lektorius virtualiame Psichologijos mokymų centro renginyje, socionika asmenybes pagal tam tikrus požymius skirsto į 16 tipų. Pavyzdžiui, vertinama, kaip žmogus supranta pasaulį – kaip logiškai sukurtą ar kaip jausmų, santykių, galimybių, kūrybingumo rezultatą. Pirmuoju atveju kalbama apie logiką, antruoju – apie etiką. Kitas aspektas – kaip daromas poveikis: naudojami fiziniai, apčiuopiami instrumentai ar tokie instrumentai kaip šypsena, simpatija, naudingas ryšys. Pirmuoju atveju tai sensorinis tipas, antruoju – intuityvus.
Dar vienas svarbus požymis – statiškumas arba dinamiškumas. Pasak O.Lapino, abi aptariamos asmenybės yra statikai, t. y. iš esmės kalba teiginiais, o ne aprašydami veiksmą, kaip tai darytų dinamikas. Tarkime, dinamikas pasakotų veiksmą – ėjome, pamatėme, sutikome, po to grįžome namo, aš užmigau ir pan. O statikas tą patį pasakotų kitaip: iš pradžių buvo pasivaikščiojimas, pokalbis, grįžimas namo, miegas ir pan. Statikui tai, ką jis sako, yra šventa. Jis turi padėti tašką ir tik tuomet eina toliau. Pokyčio, dinamikos gali būti, bet tai bus suvokiama kaip kažkas nemalonaus.
„Putinas yra statikas logikas. Tai reiškia, kad pagal jo supratimą dalykai turi būti aiškūs ir nekintantys. Tokio tipo žmonės pasaulį pirmiausia mato kaip sistemą, kuri kruopščiai kuriama: tiek buityje (kiekvienas daiktas turi savo vietą), tiek veiksmuose (gyvenimas pagal ritmą, pagal nekintamą grafiką). Putinas daug metų laikosi to paties režimo, daro tą pačią mankštą ir pan. Tuo jis skiriasi nuo Zelenskio, kurio psichotipas – intuityvus etinis. Intuityvus žmogus neturi labai aiškios, griežtos rutinos. Šie žmonės instinktyviai vengia tvarkos, nekintamų tiesų, nes pasaulį jie mato kaip galimybių lauką, kuris nuolat keičiasi.
Logiko Putino požiūriu sistema yra nekintama – ji yra tokia ir kitokia būti neturi. Kurį laiką Putinas pakentė tai, kas Rusijoje buvo vadinama 10-ojo dešimtmečio epocha (liberalėjimo, chaoso, kultūrinės įvairovės tendencijas). Greičiausiai jis visa tai išgyveno tik todėl, kad dirbo hierarchinėje saugumo sistemoje, kurioje buvo labai aiškios pareigybinės instrukcijos. Kai jis tapo prezidentu, žingsnis po žingsnio, metodiškai, kaip ir daro statikai logikai, pradėjo kurti savo sistemą. Ir ne kaip lego, kuris bet kada gali subyrėti, bet kaip mūrinę sieną – jeigu ši plyta atsirado, ji jau čia visam laikui.
Kiekvienas bandymas suardyti sistemą ir sukurti ją iš naujo, kas būdinga Zelenskio tipo žmonėms, Putinui kelia begalinį nerimą, nes tai reiškia, kad griūva jo pasaulėžiūra. Tokių žmonių, kaip Putinas, pagrindinė vertybė – kiekvienas žmogus savo lentynėlėje turi žinoti savo vietą ir šitoje vietoje jis gauna tiek, kiek jam priklauso pagal jo užimamą vietą. Tie, kurie gyvena piramidės apačioje, gauna mažai, tie, kurie gyvena per vidurį, gauna daugiau, o viršūnėlė saviškių gali turėti maksimumą, nes jie pakilo į viršų, prasimušė ir dėl to verti pagarbos. Taigi čia viskas aišku ir tvarkinga“, – pasakojo lektorius.
Pasak jo, būtent todėl 2014 m. įvykius Maidane Putinas suvokė asmeniškai kaip spjūvį į veidą ir bandymą sugriauti jo sukurtą sistemą. Tarsi kažkas pribėgo prie jo sumūrytos sienos, pradėjo ją griauti ir perstatinėti iš naujo kitaip.
Neįmanoma išvengti įtarinėjimo ir pavydo
Dar vienas svarbus Putiną charakterizuojantis bruožas – aristokratizmas, kuris psichologijoje apibūdinamas kaip polinkis vertinti žmones hierarchiškai, t. y. pagal hierarchinę visuomenės struktūrą. Todėl Putinui atrodo natūralu, kad dalis žmonių turi daugiau privilegijų, jis neleis pakilti į viršų kiekvienam, nes tai prieštarauja tvarkai. Tai būtų tas pats, jei generolas leistų eiliniam kareiviui vadovauti paradui.
