2007-aisiais už Paryžiaus Eifelio bokšto ištekėjo 34-erių amerikietė iš San Francisko, bene žinomiausia ir garsiausia šio bokšto nuotaka. Pasikvietusi artimiausius draugus, moteris vedybinėje ceremonijoje išties „ištekėjo“ už šio turistinio objekto. Tiesa, jos santuoka pripažinta nebuvo, bet... Bet Erikai LaBrie buvo suteikta teisė į sutuoktinio pavardę ir ponia Erika oficialiai tapo ponia Eifelio Bokštiene (Erika La Tour Eiffel)!
Jei jūs galvojate, kad ponia Erika yra kokia nors išprotėjusi kaimo moterėlė, kuriai tiesiog pasimaišė galvoje, bijau, kad jūs šiek tiek klystate. 1972-aisiais Merilende (JAV) gimusi amerikietė yra ne tik puiki sportininkė, bet ir F-15 naikintuvo kopilotė. Tačiau tapusi seksualinės prievartos auka, Erika Eiffel kuriam laikui nutraukė savo karjerą Karinėse oro pajėgose ir dvejiems metams išvyko į Japoniją.
Čia moteris įvaldė įvairius Japonijos kovos menus, pagerino daugybę Japonijos rekordų šaudyme iš lanko. Grįžusi į Jungtines Valstijas, moteris pradėjo atstovauti šaudyme iš lanko Amerikai, o 2004–2009 net buvo Amerikos nacionalinės rinktinės nare.
Potraukis F-15 naikintuvui
Prieš kalbant apie ypač specifinius Erikos LaBrie arba Erikos La Tour Eiffel potraukius, reiktų detaliau apžvelgti, kas yra ta objektofilija ir kodėl žmonės jaučia seksualinį, emocinį potraukį daiktams ar objektams.
Objektofilija – žmonių jaučiamas seksualinis potraukis negyviems daiktams.
Objektofilija – žmonių jaučiamas seksualinis potraukis negyviems daiktams. Tačiau pati sąvoka vis dar yra podukros vietoje, mat nei psichologai, nei medicinos mokslas šios sąvokos, kaip ir apibrėžimo „objektų seksualumas“ nepripažįsta ir šia prasme nevartoja.
Tiesa, objektofilija esą neturėtų būti traktuojama ir kaip fetišizmas, mat fetišizmas reiškia negyvų objektų seksualizavimą, o objektofilija turėtų būti traktuojama kaip potraukis sukurti seksualinį, erotinį ir emocionalų ryšį su kokiu nors daiktu ar objektu. Čia daiktas tarnauja ne vien tik kaip stimulas, o yra suvokiamas kaip atskiras, savarankiškas vienetas ir būtent jam yra jaučiamas potraukis, kitaip tariant, kai plento volas ar tiltas yra suvokiamas kaip partneris.
Tiesa, objektofilija kartais yra vartojama kita prasme – kaip patologinis polinkis ar priklausomybė rinkti tam tikrus daiktus.
Bet grįžkime atgal prie ponios Eiffel.
Dar būdama vaikas, Erika LaBrie žavėjosi įvairiais daiktais, su kuriais ji jau tada kūrė intensyvų emocinį santykį, kaip antai su savo japonišku kardu, pirmuoju šaudymo lanku, vėliau – su savo pilotuojamu naikintuvu F-15.
Ar galima būti neištikimam savo sutuoktiniui, Eifelio bokštui?
Meilė, ji jau tokia – net ir karščiausia kartais išblėsta, jei akiratyje pasirodo kitas, dar geidžiamesnis, seksualesnis objektas. Būtent taip nutiko ir poniai Erikai.
Erika Eiffel visuomet savo santykį su Paryžiaus Eifelio bokštu laikė ypač „giliai dvasingu ir paremtą aukštais emociniais jausmais“, apie tai nesibodėdama pasakojo žurnalistams, mielai dalyvavo televizijos laidose.
Tačiau ši „ypatinga meilė“ Eifelio bokštui nesutrukdė jai 2009-aisiais iš Kalifornijos persikelti į Berlyną pas kitą savo ilgametę meilę – Berlyno sieną.
Iš Kalifornijos persikėlė į Berlyną pas kitą savo ilgametę meilę – Berlyno sieną.
Pasirodo, moteris jau nuo 1980-ųjų metų žavėjosi šia siena, tačiau esą ilgai neigusi savo jausmus ir bandžiusi juos nustumti kuo giliau.
Beje, negalvokite, kad ji buvo vienintelė Berlyno sienos meilužė (ir sutuoktinė) – 1979-aisiais pirmoji už jos „ištekėjo“ švedė Eija-Riitta Wallis Winther Arja Nikki Lee Eklöf.
Tiesa, 2015-aisiais Švedijoje mirusi moteris, save vadinusi Eklöf-Berliner Mauer (vok. – Berlyno siena) jau ilgą laiką save laikė „našle“, našlaujančia nuo 1989-ųjų metų lapkričio 9 d., nuo tos dienos, kuomet griuvo Berlyno siena.
Netinka objektai? Imkit medžius!
Dendrofilija – tai potraukis, kuomet fetišo vaidmenį atlieka medžiai ar dirbiniai iš medienos, yra patiriamas seksualinis potraukis medžiams. Tiesa, kol kas pasaulio nenustebino nė viena vedybų su medžiais istorija, tačiau, matyt, ateityje išgirsime ir tokių istorijų.
Tačiau nesvarbu, ar tai būtų meilė medžiams, ar tiltams, manoma, jog žmogus mylintis objektą yra pasmerktas amžinai kančiai – juk „mylimasis“ savo meilės parodyti niekaip negali? Pasirodo – ne. Anot objektofilų, arba žmonių, jaučiančių emocinį ir seksualinį potraukį negyviems daiktams ir objektams, jų „mylimieji“ puikiausiai geba atsakyti į jų rodomą meilę!
Kaip? Ogi labai paprastai, viskas vyksta apsikeičiant energijomis, juk, anot objektofilų, jų „partneris“ jaučia lygiai tokią pačią stiprią meilę kaip ir jis pats, o bendraujama... telepatiškai! Objektofilai tiki, jog jų „mylimieji“ turi sielas, todėl griežtai atsisako juos vadinti nekatraja gimine, savo „partnerius“ įvardindami kaip „jis“ ar „ji“.
Tiesa, jei šioje vietoje jūs sušukote: „Dieve, kur ritasi pasaulis“, skubu jus nuraminti – objektofilija yra ypač retas potraukis, manoma, kad pasaulyje yra vos keliasdešimt ar keli šimtai objektofilų.
