Pirminės legendos ištakos – krikščionybėje
Lietuvos nacionalinio kultūros centro etnologė Nijolė Marcinkevičienė pasakojo, kad liepos 10-oji iš tiesų susijusi su krikščioniška legenda.
Antrame amžiuje, apie 160–180-uosius metus septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą ir bažnyčios statymą Kijeve. Tačiau dėl šios aukos jų kūnai tapo ypatingi, neirstantys, o jie patys tokie galingi, kad gali valdyti orus. Kitur sakoma, kad broliai buvo pažymėti septyniomis žaizdomis ir už šią savo kankinystę gavo galių valdyti orus.
Beje, pirminiame šios legendos variante greičiausiai buvo minima ne Kijevo vietovė, o Roma. Pasakojama, kad buvo septyni broliai krikščionys, kuriuos tuometinis Romos imperatorius uždarė oloje be maisto ir vandens, bet jie ten tiesiog giliai įmigo.
Neseniai Šalčininkų rajone etnologei teko girdėti pasakojimą, kad tarp septynių brolių yra visokių – yra miegalių, kurie mėgsta ilgiau pamiegoti, ir yra švaruolių. Jeigu šie pabunda liepos 10-ąją, ima praustis, tuomet jau lis septynias dienas arba septynias savaites. Jeigu jie šią dieną pramiega, tuomet mažiausiai septynias dienas švies saulė.
Lietų „išprašantys“ ritualai
„Nors pirminis šios legendos šaltinis yra susijęs su krikščionybe – su šventaisiais, globojančiais šią dieną, o kartu ir šios dienos orus, legenda labai apaugusi liaudiškais tikėjimais ir motyvais: vieni broliai yra miegaliai, kiti – švaruoliai, vieni broliai esą labiau myli žmones ir mažiau lietaus siunčia, kiti – ne tokie geri.
Tačiau ypatingų papročių šią dieną nėra. Daugiau variantų, kaip prisišaukti lietų. Visgi lietus mums yra svarbus, todėl daugiau pastangų būdavo dedama, kad jo būtų, nes sausra derliui padaro daugiau žalos.
Na, o jei lietus jau labai įgrysta, visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys atviroje erdvėje, kokioje nors aikštelėje, sukryžiuoti šluotą ir žarsteklį. Šluota tinka ne bet kokia, o ta, kuria šluojama duonkepė krosnis, taigi ji siejasi su ugnimi, o ugnis asocijuojasi su šviesa ir saule, kaip ir žarsteklis, kuriuo žarstomos žarijos. Taigi tokiu simboliniu būdu bandoma prisikviesti saulę bei išvaikyti debesis.
Kai kur dar buvo paprotys, įsisiautėjus lietui, ant išorinės tvoros, saugančios nuo gatvės ar kaimynų, kabinti neskalbtą Kūčių stalo staltiesę. Sakydavo, reikia ištiesti staltiesę prieš debesį“, – pasakojo papročių specialistė.
Pasak etnologės, yra išlikusių ir maldelių, kuriomis stengiamasi išvaikyti lietų. Jose galima atpažinti krikščioniškos ir pagoniškos tradicijų sintezę. Viena vertus, kreipiamasi į kokį nors šventąjį, Mariją ar patį Dievą, kita vertus, – į debesį, saulę, jie personifikuojami.
Etnologė pati stebėjo ir tikrino pasakojimą
„Reikia nepamiršti, kad senovės žmonės labai stebėdavo gamtą, stengdavosi nuspėti orus pagal tam tikrus ženklus. Šiuo laiku yra pats derliaus brendimas, todėl labai svarbu, koks bus oras, kaip sėkmingai derlius subręs, ar leis orai jį nurinkti ir suvežti. Beje, pagal šitą dieną spėdavo ne tik lietų, bet ir apskritai orą. Esą, jei diena saulėta – kelias savaites oras bus gražus saulėtas, jeigu apniukusi – tokie ir artimiausi orai.
Aš pati įsitikinusi, kad protėvių pastebėjimai turi pagrindo. Gal tai nėra šimtaprocentė taisyklė, bet turbūt ne be reikalo žmonės šią dieną išskyrė iš kitų dienų. Vienais metais dariau eksperimentą ir pati stebėjau orus. Tais metais liepos 10-ąją lijo ir septynias savaites iš tiesų nebuvo dienos, kad visai nelytų. Atrodydavo, jau saulutė išlindo, ir prognozė nepasitvirtins, bet bent keli lašai vis tiek iškrisdavo kasdien“, – pasakojo N.Marcinkevičienė.
Meteorologiškai patvirtintas tik Joninių fenomenas
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologės Viktorijos Mačiulytės, sunku pasakyti, kodėl ši diena siejama su orų permainomis.
„Galbūt po Joninių ši diena pažymima kaip antros vasaros pusės pradžia, ir orai iš tiesų šiek tiek ima keistis. Tačiau vargu ar pagal vienos dienos orus būtų galima prognozuoti visą savaitę ar net septynias savaites“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, klimatologė neatmetė galimybės, kad anksčiau pagal tam tikrus ženklus žmonės ir išskirdavo tam tikras dienas, pagal kurias nuspėdavo orus, tačiau dabar klimatas gerokai pasikeitęs, ir dauguma reiškinių, kuriuos stebėdavo žmonės senovėje, dabar taip pat nevyksta. Taigi nei mokslinio, nei meteorologiniais stebėjimais paremto pagrindimo, kad ši diena kaip nors susijusi su ateinančiais orais, nėra.
Moksliškai galima patvirtinti tik vieną su orais susijusį liaudies pastebėjimą – kad per Jonines dažniausiai lyja. Meteorologiniai stebėjimai rodo, kad dauguma laikotarpių per Jonines iš tiesų yra lietingi. Tai aiškinama teorija, kad per Jonines saulė ilgiausiai šviečia, todėl paviršius yra labai gerai įšildomas. Nuo žemės kylančios šiltos oro masės susiduria su šaltesnėmis, todėl susidaro lietaus debesys.
Pasak V.Mačiulytės, vertinant meteorologiniu aspektu, apie liepos 10 d. yra vos 30 proc. tikimybės, kad bus lietaus. Taigi iš dešimties metų trejus šiomis dienomis lyja. „Apskritai liepos mėnuo labiau pasižymi trumpalaikiais lietumis, ilgalaikio lietaus, kaip pernai metais, būna retai“, – tikino klimatologė.