„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 08 02

Palangiškio Reinoldo gyvenimas sukasi tarp tikrų ir netikrų balandžių: „Paukščio kaina aukcionuose gali siekti ir pusę milijono“

„Balandis yra taikos ir meilės simbolis, o jų skrydis – gyvas grožis“, – sako Palangoje gyvenantis Reinoldas Liaudanskas. Šio miesto balandininkų klubui vadovaujantis vyras balandžiais domisi ir juos augina nuo 17 metų, o vėliau jis ėmė kolekcionuoti ir įvairias balandžių skulptūrėles.
Reinoldo Liaudansko balandžiai
Reinoldo Liaudansko balandžiai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

R.Liaudanskas šiuo metu turi 35 tikrus ir apie 500 netikrų balandžių. Pastarieji pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų, o jo namus pasiekę iš įvairių pasaulio šalių. Dalį eksponatų palangiškis pristato ir viename iš Palangos viešbučių.

Priežiūros reikia kasdien

Palangos balandžių augintojų klubui, kuris vienija 19 narių ne tik iš Palangos, vadovaujantis R.Liaudanskas šiuos paukščius augina greta jo namo pastatytoje balandinėje.

„Priežiūros paukščiams reikia kasdien: keisti vandenį, lesinti, išvalyti balandinę, išleisti paskraidyti. Paukščius reikia ir skiepyti, jiems reikia mineralų, maisto papildų. Priežiūra tokia, tarsi augintum šunį ar katę“, – pasakojo R.Liaudanskas.

Balandžiais R.Liaudanskas susidomėjo būdamas 17 metų. „Tada mes gyvenome Vytauto gatvėje, kur yra buvęs fotocentras. Ten buvo duonos parduotuvė, ir likdavo trupinių. Jais ir lesinau balandžius.

Kaimynas, kuris kadaise pats buvo auginęs balandžius, pamatė mano meilę šiems paukščiams. Pasiūlė man Klaipėdos turguje nupirkti balandžių porelę. Nuvažiavom ir nupirkom.

Pirmoji mano balandžių pora buvo Lietuvos vartikliai. Jie taip pavadinti, nes pakildavo ir versdavosi. Tad nuo to ir prasidėjo susidomėjimas šiais paukščiais“, – pasakojo palangiškis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Reinoldo Liaudansko balandžiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Reinoldo Liaudansko balandžiai

Kai kurios rūšys grožiu lenkia papūgas

Nors atrodo, kad balandžius dėl jų paplitimo puikiai pažįstame, tačiau tai, matyt, nėra tiesa – balandžių veislių, sako pašnekovas, pasaulyje skaičiuojama apie 800.

Tai nėra tik pilki, balti paukščiai – kai kurios jų rūšys savo grožiu lenkia net ir ryškiaspalves papūgas. Skirtingos balandžių rūšys pasižymi savomis ypatybėmis, jas galima atskirti ir pagal išvaizdą. Pavyzdžiui, ant galvos pūpsantį nedidelį kuodą.

„Mūsų krašte yra išvesti Klaipėdos aukštaskraidžiai, kuriuos aš taip pat auginu. Jie ypatingi tuo, kad skrenda aukštai, gali skristi iki 500 metrų aukštyje. Dar turiu Šiaulių baltasparnių, Liepojos baltauodegių“, – kalbėjo R.Liaudanskas.

Rūšių pavadinimai paprastai yra kilę iš to krašto, kur paukščiai aktyviausiai veisiami ir auginami.

Sportiniai pašto balandžiai – ypatingi

Atskira kalba – apie sportinius pašto balandžius. Juos kartais nuomojasi jaunieji, po santuokos ceremonijos paleisdami iš savo rankų – kaip meilės simbolį.

Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga 2009 metais nuo Palangos tilto taip pat pakilo tūkstantis balandžių. Balandžiai į dangų kilo ir 2019 metais, Palangą paskelbus Lietuvos kultūros sostine.

Pasak R.Liaudansko, šie balandžiai turi išskirtinę savybę – jie sugrįžta į namus. Pavyzdžiui, jei jaunieji juos paleidžia Palangoje, į R.Liaudansko namus paukščiai grįžta maždaug per penkias minutes.

„Grįžta pagal kvapus, magnetinį lauką. Labai stipriai išvystyta ši jų savybė – grįžti į savo namus. Paukštis gali sugrįžti iki tūkstančio kilometrų. Balandis skrenda vidutiniškai 90–100 kilometrų per valandą greičiu. Juk ne veltui karo metais šie paukščiai buvo naudojami ryšio, žinios perdavimui“, – kalbėjo palangiškis.

Skelbiama, kad pašto balandžiai į namus kelią randa todėl, kad „jaučia žemėlapį“ – savo kelyje sugeba įsiminti kai kuriuos daiktus ir kvapus, taip pat turi „vidinį kompasą“ – kelią į namus randa reaguodami į žemės magnetinius laukus.

Kaina priklauso nuo standartų

Palangos balandžių augintojai dalyvauja ir tarptautinėse parodose, kur suvažiuoja tūkstančiai dalyvių, o apsilanko per 60 tūkst. žmonių: „Taip pat ruošiame bendras parodas mes patys. Jos vyksta ir Latvijos Liepojos mieste, ir Palangoje.“

Klaipėdos aukštaskraidžiai, sakė pašnekovas, taip pat įtraukti į pasaulyje nykstančių veislių sąrašą.

„Mes ją pristatėme ir su šiais balandžiais važinėjame po parodas. Jos vyksta kas trejus metus, esme kviečiami į Europos šou renginius. Būtent šios veislės balandžių daugiausiai turiu, šia veisle seniausiai ir domiuosi“, – kalbėjo R.Liaudanskas.

Kiekvienas paukštis turi ir žiedą, kuris, sako pašnekovas, yra tas pats, kaip žmogui pasas. Balandžiui dedamas žiedas, kuriame yra informacija apie paukštį: iš kokios jis valstybės, kelintais metais išsirito.

Balandžių kaina, sakė R.Liaudanskas, būna labai įvairi – paukštis gali kainuoti nuo 10 iki 100 eurų, o aukcionuose kaina gali siekti ir pusę milijono.

„Paukščio kaina priklauso nuo standartų, parametrų. Kiekviena veislė turi savus standartus, o parodose balandžius vertina teisėjai“, – kalbėjo R.Liaudanskas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Reinoldo Liaudansko balandžiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Reinoldo Liaudansko balandžiai

Gausiausias balandžių statulėlių rinkinys

R.Liaudanskas pasakoja, kad turi sukaupęs ir maždaug 500 dekoratyvinių balandžių skulptūrėlių. Dalį jų jis eksponuoja viename iš Palangos viešbučių, o 2019 metais už gausiausią balandžių statulėlių rinkinį R.Liaudanskui įteiktas rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ diplomas.

Dekoratyviniai balandžiai pagaminti iš porceliano, stiklo, gintaro, molio, medžio.

Didžiausia statulėlė sveria 2,12 kilogramo, mažiausia – 38 gramus, o seniausias eksponatas – 1895 metų gamybos balandžio skulptūra iš JAV, kuri į Lietuvą atkeliavo kaip vienos šeimos relikvija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų