Išskiriame šešias tendencijas, kurios po pandemijos pakeitė vonios kambario planavimą ir jo įrangą.
Praustuvas – kuo arčiau įėjimo
Analizuodamas jaunųjų interjero dizainerių darbus „Laufen“ pardavimų atstovas Baltijos šalims Nerijus Bakšys pastebėjo, jog jei ne sanitarinis mazgas, tai bent jau minimali vieta rankoms nusiplauti šiandien dažniau projektuojama prie pat įėjimo į namus ar viešąjį pastatą.
„Manau, kad gražus, monumentalus praustuvas gali išdygti netgi prieškambaryje. Mes, žinoma, seniai žinojome, kad rankas plauti reikia. Bet šie metai suteikė dar daugiau reikšmės šiam įpročiui,“ – svarsto N. Bakšys.
Sanitarinių mazgų – tiek pat, kiek miegamųjų
Dar viena tendencija – daugiau sanitarinių mazgų būstuose ir vis rečiau trijų ar keturių miegamųjų būstas turi vos vieną sanitarinį mazgą. Suplanavę per mažai sanitarinių mazgų būsimieji namo ar buto šeimininkai užprogramuoja problemą – rytines bei vakarines eiles prie vonios ar tualeto.
„Manau, kad „piko“ metu netrypčioti prie vonios ar tualeto durų – tai svarbi gyvenimo komforto detalė. Vakaruose jau seniai aukštesnio kokybinio lygio būsto įrengimui teikiamos tokios rekomendacijos: sanitarinių mazgų turi būti tiek, kiek ir miegamųjų. Ši tendencija iš dalies ateina ir į Lietuvą – tiek dėl Vakarų kultūrų įtakos, tiek, matyt, dėl išaugusios higienos reikšmės,“ – svarsto „Laufen“ atstovas.
Daugiau bekontakčių įrenginių vonioje
Tokią tendenciją buvo galima nuspėti vos sužinojus, kaip plinta virusas – per prisilietimą prie paviršių ir vėliau paliestą veidą. Todėl pirmiausia bekontakčiai automatiniai maišytuvai pradėti montuoti viešosiose erdvėse, tačiau ši tendencija šiandien jau taikoma ir gyvenamuosiuose būstuose.
„Technologija apima vis daugiau įrenginių: ne tik maišytuvai, bet ir automatiškai nuplaunami pisuarai, unitazai. Yra gamintojų, kurie specialioje spintelėje integruoja automatinius maišytuvą, rankų džiovintuvą, skysto muilo dozatorių. Tualetuose automatinis nuplovimas aktyvuojamas, kai žmogus užeina ir tam tikrą laiką pabūna jutiklio veikimo zonoje. Žinoma, jei nėra elektros ar tiesiog automatika nesuveikia, galima ir įprastai spustelti mygtuką. Tačiau tokiomis technologijomis siekiama, kad nereikėtų niekur liestis – šiuo metu kai kuriems žmonėms lietimasis prie paviršių viešose vietose kelia baimę,“ – kalbėjo pašnekovas.
Vonios keramikos tobulinimas siekiant antibakterinių savybių
Kad glazūra dengta keramika vonios kambariui tinka geriausiai, atrado dar mūsų protėviai. Nenuostabu, kad ir šiais laikais didžioji dalis vonios įrangos tebegaminama iš šios medžiagos.
„Keramikos glazūra visiškai neįgeria vandens, ji yra pakankamai lygi, todėl nešvarumams sunkiau prie šio paviršiaus prikibti. Glazūruota keramika ir emaliuotas plienas – tai medžiagos, kurių paviršiai jau savaime yra gana higieniški,“ – sako N. Bakšys.
Vonioje taip pat gana populiaru įsirengti akrilines vonias, akmens masės praustuvus (iš šios medžiagos galima lengvai išlieti unikalaus, išskirtinio dizaino formą). Tačiau atliekant bandymus, t.y. ant paviršiaus patalpinus tam tikrą skaičių bakterijų ir patikrinus mėginius po 24 ar 48 valandų, keramikos glazūros paviršius jų turi mažiausiai. Kitaip tariant – ant jo mikroorganizmams yra nepalankios sąlygos daugintis.
Ir nors šioje srityje būtų galima nusiraminti, aukščiausių standartų siekiantys gamintojai siekia šią dangą dar patobulinti. Pavyzdžiui, kompanija „Laufen“ yra sukūrusi „Laufen Clean Coat“ dangą, kai praustuvas ar vonia keramikos glazūra dengiami du kartus. Antras glazūros sluoksnis dedamas jau po to, kai aukštoje temperatūroje „užkepamas“ pirmasis. Tokia technologija leidžia užlyginti paskutinius mikroskopinius nelygumus, kurie suteiktų „užuovėją“ nešvarumams, bakterijoms, leistų kauptis kalkių sluoksniui.
Dar vienas sprendimas – antibakterinės vonios paviršių dangos, kurios užkerta kelią įvairių mikrobų plitimui arba net naikina juos. Kai kurie gamintojai jau gamina ir reklamuoja tokius paviršius, kiti planuoja juos pristatyti artimiausiu metu, nes poreikis tokiems paviršiams, matyt, artimiausiu metu nemažės.
Ateities unitazas
Ar dar prisimenate tą iš sovietinių laikų atėjusį taupymo būdą – už stambesnės spintos neklijuoti tapetų? Panašiai buvo elgiamasi ir su unitazo dalimis, kurių nesimato – kam čia tą glazūrą veltui švaistyti? Ir vis tik vėliau suvokta, kad įvairūs vidiniai unitazo latakai, nepadengti glazūra, yra itin palanki terpė sunkiai išnaikinamoms nešvarumų ar bakterijų santalkoms, kurios ne tik kelia užsikrėtimo grėsmę, bet ir skleidžia itin nemalonius kvapus. N. Bakšys ragina renkantis unitazą atkreipti dėmesį, ar glazūra padengti visi keramikos paviršiai, kurie turės sąlytį su nešvariu vandeniu.
Dar vienas puikus sprendimas geresnei higienai – tai unitazas su apiplovimo funkcija. Kitaip tariant, saugome medžius, atsisakome tualetinio popieriaus. Taip, taip – jau po gero dešimtmečio tai gali tapti norma.
Unitaze būna įmontuotas purkštukas, kurio srovę nuotolinio valdymo pulteliu ar net mobiliąja programėle galima nukreipti ten, kur reikia, nusistatyti jos intensyvumą, temperatūrą. Toks unitazas yra tarsi bidė ir unitazas viename, jį naudojant galima praktiškai visiškai atsisakyti tualetinio popieriaus. Kartu tokiu būdu taupomi ištekliai, mažiau užteršiamas nuotekų vanduo.
„Prognozuočiau, kad technologijos ir toliau vystysis ta kryptimi – link bekontakčių sprendimų ir įvairių antibakterinių paviršių. Per tokias pandemijas, kaip pastaraisiais metais, tai tampa ypač aktualu,“ – pokalbį baigė N. Bakšys.
Jokių neišvalomų užkampių
Pastaraisiais metais dar intensyviau pradėti gaminti unitazai be vandens paskirstymo latako puodo viršuje. Jie atsirado jau prieš dešimtmetį, stipriai palengvindami kovą su nešvarumais tualete, nes visas unitazo puodo vidinis paviršius tapo lengvai pasiekiamas ir nuvalomas.
Panašių niuansų yra ir pisuaruose, ir netgi praustuvuose. N.Bakšys pasakoja, jog daugelyje Europos šalių ligoninių ar panašių įstaigų yra reikalaujama, kad praustuvai būtų be visiems įprastos persipylimo angos – t.y. skylutės praustuvo dubenyje, per kurią nuteka vanduo, jei jo prisipildo per daug. Mat tikimybė, kad perpildysite praustuvą ir vanduo tekės per kraštus – mažesnė palyginti su ta, kad už perpylimo angos praustuvo viduje kaupsis bakterijų ir kitokių mikroorganizmų kolonijos. Tokios vietos beveik neįmanoma išvalyti.
Taigi daugiau praustuvų būstuose, bekontakčiai įrengimai netgi vonios kambaryje ir kuo mažiau neišvalomų slaptų paviršių – tokia kryptimi vonios evoliuciją pastūmėjo pastarųjų metų pandemija.
