2020 12 03

Pandemijos vienatvę tautiečiams skaidrina per milijonas augintinių

Karantino metu žymiai daugiau laiko leidžiant namuose, kasdienybę daliai skaidrina augintiniai. „Kantar“ tyrimo duomenimis, juos laikantys gyventojai labiau rūpinasi sveika gyvensena ir sportuoja pusantro karto dažniau nei jų neturintys. Populiariausia Lietuvoje laikyti šunis – juos turi per 700 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime.
Mylimas augintinis
Mylimas augintinis / 123RF.com nuotr.

Karantino metu turintiems naminius augintinius ir nesergantiems, leidžiama juos išvesti pavedžioti į lauką po 15 min. Pastebima, kad augintinių šeimininkai ne tik daugiau vaikšto – jiems būdingas ir didesnis dėmesys sveikatai, sportui.

Augintinių šeimininkai labiau linkę rūpintis sveikata

„Augintinių šeimininkai yra gerokai aktyvesni už jų neturinčius – jie pusantro karto dažniau linkę sportuoti bent dukart per savaitę (24% vs 16%). Taip pat jie dažniau eina į žygius, bėgioja, plaukioja, žaidžia futbolą, užsiima joga ar važinėja dviračiais. Įdomu, kad neretai jiems būdinga ne tik aktyvesnė sportinė veikla – bet ir apskritai jie dažniau turi įvairių pomėgių ir hobių. Panašu, kad augintiniai įkvepia daugiau energijos”, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Justina Dundulytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Justina Dundulytė

Pasak jos, šunis Lietuvoje laiko maždaug trečdalis apklaustųjų (per 722 tūkst.). Šunų populiarumui nedaug nusileidžia ir katės – jas laiko apie 680 tūkst. gyventojų. Dar per 100 tūkst. namuose augina kitokius augintinius – žuveles, papūgas ar kt. Per pastaruosius dvejus metus laikančių augintinius padaugėjo 5 proc.

Moterys gyvūnams prielankesnės

Moterys naminius augintinius linkusios laikyti dažniau nei vyrai – juos laiko kone du trečdaliai moterų (61,6 proc.) ir mažiau nei pusė vyrų (48,6 proc.). Vaikus turintys žmonės naminius augintinius laiko dažniausiai – 7 iš 10 turinčių vaikų, turi naminį gyvūną.

„Jaunesni žmonės, taip pat tėvai dažniau linkę laikyti naminius augintinius. Tėvai yra bene didžiausia naminių augintinių grupė, taip pat santykinai dažniau gyvūnus laiko mažų miestelių, kaimo gyventojai, matomai tai gali būti susiję ir su gyvenimo būdu, ir su didesnės erdvės galimybėmis”, – pastebi J.Dundulytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimininkas ir augintinis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimininkas ir augintinis

Neturintys vaikų rečiausiai laiko augintinius

Moterys vienodai dažnai laiko tiek šunis, tiek kates, taip pat papildomai turi dar ir kitokį augintinį – papūgą, žuveles ar kita, tuo tarpu vyrai, jeigu jau laiko, dažniausiai renkasi šunį (42,4 proc.), pastariesiems nedaug nusileidžia ir katės (41,8 proc.).

Neturintys vaikų, dažniausiai nelaiko ir naminių gyvūnų: apie 77 proc. šios grupės žmonių neturi jokio augintinio.

Šeria specialiu maistu

Dauguma laikančių naminius augintinius, šeria juos specialiai jiems skirtu maistu: vidutiniškai beveik pusė maitina pirktiniu sausu maistu, daugiau nei ketvirtadalis – pirktiniais konservais ir kiek mažiau – naminiu maistu.

„Per pastaruosius dvejus metus pastebima, kad mažėja tendencija šerti augintinius naminiu maistu, tad pirktinio maisto kategorija augo apie 5 proc. Moterys naminius augintinius specialiu maistu lepina dažniau nei vyrai: 55 proc. moterų ir atitinkamai 40 proc. vyrų gyvūnus šeria pirktiniu sausu maistu, taip pat dažniau moterys perka ir konservus – 32 proc. ir 21 proc. (vyrų)”, – sakė „Kantar“ ekspertė.

Apie Atlas tyrimą

Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn., apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis