Kad vis daugiau žmonių atranda daržovių, gėlių auginimo namuose džiaugsmą, pastebi ir Vaida Budrienė, komunikacijos vadovė, rašoma prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai.
„Lietuviai nuo seno yra stropūs daržininkai, besididžiuojantys savo užaugintu derliumi. Vasarį matome tikrą bumą – šluojamos tiek tradicinių pomidorų, agurkų, ridikėlių, morkų sėklos, tiek ir lietuvių prisijaukintų daržovių, pavyzdžiui, baklažanų, smidrų, paprikų“, – pažymi V. Budrienė.
Esate pradedantysis daržininkas? Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo atsako į dažniausius klausimus apie paprikų auginimą. Jos patarimai pravers ir patyrusiems daržovių augintojams – pavyzdžiui, ar žinote, kokia natūrali trąša gerokai paspartins paprikų derlių?
„Paprikų privalumas ir tai, kad jos ne tik daržovės – spalvingi vaisiai bus ir namų puošmena. Be to, jas galima valgyti dar ne visiškai prinokusias. Dėl to, net jei pirmasis paprikų auginimas nebus visiškai sėkmingas, vis tiek turėsite ką paskanauti“, – sako V. Paukštelo.
Kada sėti paprikas?
„Nors paprikų sėklas daigams galima sėti nuo sausio pabaigos iki balandžio mėnesio, optimali sėjos data yra nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Tai yra, kibti į darbus dabar jau tikrai laikas. Paprikų sėklos dygsta ilgai, iki 20 dienų. Be to, jos dygsta netolygiai. Norint paspartinti dygimą, sėklas prieš sėją galima dvi dienas pamirkyti 25–30 °C temperatūros vandenyje“, – pataria augalų žinovė.
Ar galima paprikas sėti ir vėliau? V. Paukštelo to atidėlioti nepataria. Lietuviška vasara jau ir taip nėra dosni nei savo ilgiu, nei saulėtų dienų skaičiumi, tad pavėlavus sėti paprikos gali nesunokti. Neretai vėlyvos sėjos rezultatas yra vešliai augantys augalai, tačiau su labai mažai subrandintų vaisių.
Kaip sėti?
Paprikų sėklas sėkite dėžutėse ar kituose plokščiuose induose arba į vazonus. Kaip substratą galima naudoti durpių ir smėlio mišinį (santykiu 1:1), pridedant perlito. Arba paprasčiausia nusipirkti jau paruoštą substratą, skirtą daržovių sėjai. Sėklas sėkite 0,5–1 cm gylyje, o kai paprikos užaugins vieną tikrą lapelį, jas bus galima persodinti į atskirus vazonėlius. Jeigu ketinate paprikas auginti vazonuose, nepersodinti jų į dirvą, tuomet patogiau po vieną sėklą sėti į atskirus nedidelius vazonėlius. Tokiu atveju darbo bus mažiau.
Kur laikyti?
Pasėtas paprikas pastatykite šviesioje ir šiltoje vietoje (22–24 laipsnių temperatūra joms geriausia). Jei vazonėlius statote ant palangės, juos gali tekti šiek tiek pakelti – kad lango rėmas neužstotų šviesos. Pasirodžius daigams, paprikoms reikėtų šiek tiek mažesnės temperatūros – 18–20 laipsnių dieną ir 14–16 laipsnių naktį.
„Paprikoms reikia ir šviesos, ir šilumos, todėl parinkite saulėčiausią palangę namuose. Idealu, jeigu ji yra pietinė. Ant vakarinės taip pat gali užaugti paprikos, tik vaisiai bręs lėčiau, ypač raudonosios veislės“, – pasakoja V. Paukštelo.
Kaip laistyti?
Pasirūpinkite, kad žemė nuolat būtų šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Geriausia purkšti minkštu kambario temperatūros vandeniu. Purkštuvą naudoti saugiau, nes kitaip vandens srovė sėklytes gali išplauti. Kai užmezga vaisius, paprikoms reikia daugiau vandens. Tai lengva pastebėti, nes žemė vazone pradės greičiau džiūti. Augalų žinovė atkreipia dėmesį, kad paprikos gan toleruoja trumpalaikę sausrą, tačiau nuolatinis vandens trūkumas visgi kenks vaisiaus vystymuisi, gali pradėti pulti ligos.
Kada persodinti?
„Į didelius vazonėlius paprikos persodinamos tik gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje. Joms nereikalingi tokie dideli vazonai kaip, pavyzdžiui, pomidorams. Vienam augalui pakaks 5-10 l dydžio vazono. Tuomet paprikas galite perkelti į balkoną visam laikui. Į balkoną paprikas galima iškelti ir anksčiau pavasarį, bet tik šiltomis dienomis. Kai šalta, šiuos augalus būtina įnešti į patalpą, nes paprikos labai mėgsta šilumą, o net menkiausia šalna jas sunaikina“, – įspėja augalų žinovė.
Kuo tręšti?
Paprikoms trąšų pasigaminti galima iš to, ką jau turite namuose. Pavyzdžiui, panaudoti vandenį po bulvių ar kiaušinių virimo. Atvėsusiu juo paliekite augalus – juos pamaitinsite fosforu ir kaliu.
Azoto, fosforo, kalio ir magnio augalams taip pat galima suteikti iš kavos tirščių ar bananų žievelių. Panaudotus kavos tirščius tiesiog sumaišykite su substratu ar viršutiniu jo sluoksniu arba persodinant augalus sumaišykite su dirvožemiu. Taip pat iš bananų žievelių galima paruošti tirpalą laistymui: supjaustykite žievelę gabalėliais, supilkite vandenį į nedidelį indą bei atidėkite kelioms dienoms į šalį.
