Reikšmingiems šeimos įvykiams pažymėti jos eidavo su mama į miestelio juvelyrikos parduotuvę ir pirkdavo auksą. Šis auksas privalėjo būti ne per sunkus, ne per daug priminti paprastas tėvų vestuvinių žiedų formas, reikėjo racionalios kainos, jaunystės, šokančios ant klasikos vėžlio nugaros, derėjo išsirinkti tai, kas patinka vyresniajai ir jaunesniajai moteriai.
Subtilumo šerdis buvo ne pats auksinis papuošalas, o dviejų, dovanojančios ir priimančios, susitarimas, tvirtinamas amžinuoju metalu.
Vyresnioji turėjo norėti dovanoti įmantriau, negu sau kada galėtų leisti, apčiuopomis pratindamasi prie minties, kad po milijono kvėptelėjimų iš jos bus likęs tik šis ženklas. Jaunesnioji privalėjo rinktis tai, kas kukliam šeimos biudžetui netaptų nuosprendžiu, parodydama gerą valią ir kilnumą, kurių meistriškumas rodo suaugystę.
Ir dar buvo priimta palikti poteksčių neišsakymams, išskaitomiems sukant tą auksą tarp pirštų: nejučiomis pasitaisant po rankų plovimo, prieš egzaminą, meilę iki mirties, praradimą dėl mirties, žengiant pro vienas ar kitas duris, gulint pievoje, laukiant stotelėje, tykiai sėdint saulėje po vasaros lietaus ir žvelgiant į pirštus, judančius tarsi mėgintų perduoti iki galo nesuprastą žinią.
Žiedas – mamos dovana magistro baigimo proga.
Imbieriniai sausainiai – graudulį malšinanti klasika.
Papuošalų medžioklė – Rugilės tinklaraštis apie papuošalus, kuriuos ji ne kuria, o perka.
„Laisvalaikiu medžioju papuošalus ir jų istorijas. Jeigu iškrapštytumėte iš stalčių, spintų ir palėpių visus auskarus, žiedus, seges ir vėrinius, prisimintumėte su jais susijusius įvykius, pamatytumėte, kad kai kurių papuošalų CV labai įdomūs – beveik tiktų televizijos laidai. Jie saugo ne tik jūsų, bet ir pagaminusių žmonių gyvenimų šilumą.
Nuo to laiko, kai pirmą kartą įmerkiau savo auskarus į cukrų, kai papasakojau apie Kalvarijų sendaikčių turgaus bobutės segę ar „rimtą“ darbą į keramiką iškeitusią Birutę, sukaupiau visą kolekciją istorijų.
Papuošalus fotografuoju maiste, tai primena daiktų ir pasakojimų trapumą – taip pat šių trapių žaidimų grožį“, – tinklaraščio paskirtį apibūdina Rugilė.
Daugiau istorijų rasite jos FB paskyroje Papuošalų medžioklė.
