Nuo kiekybės – prie kokybės
Kasmet su vis kintančiomis šių švenčių tendencijomis susidurianti vestuvių bei renginių organizatorė Laura Vagonė teigia, jog pastaraisiais metais vis dažniau dirbtinį kičą bei švaistymąsi po gatves pakeičia noras kokybiškai bei linksmai praleisti laiką drauge, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pastaruoju metu į šias šventes žiūrima ne kaip į paskutinį pasispardymą, o kaip į galimybę jaunajai ar jaunikiui sukurti tikrai įsimintiną dieną. Užsakantys šventę asmenys vis dažniau nori tą dieną mėgautis kokybiškomis, įvairiomis bei dar neišbandytomis pramogomis“, – pasakoja vestuvių organizatorė.
L.Vagonė pastebi, jog neretai mergvakarių ir bernvakarių šventes pasirenkama perkelti ir už Lietuvos ribų. Viena iš populiariausių krypčių bernvakarių šventimui yra Ukraina, o mergvakarių – Italija. Norėdami paįvairinti jau įprastas šventimo kaimo sodybose ar namuose tradicijas, kursavimus su limuzinais bei persirenginėjimus, žmonės vis dažniau renkasi ne tik naujas pramogas, bet ir egzotinius kraštus.
Pirmosios užklausos dėl mergvakarių ir bernvakarių švenčių šiemet prasidėjo dar kovo mėnesį.
Susidomėjimas išskirtinėmis pramogomis jaučiamas ir kazino. „Pirmosios užklausos dėl mergvakarių ir bernvakarių švenčių šiemet prasidėjo dar kovo mėnesį, o absoliuti dauguma, net 60 proc., pramogų paketų sudarė būtent mergvakariai“, – teigia Vytautas Romeika, vieno iš kazino rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas. Jis pastebi, jog merginos daug anksčiau pradeda organizuoti šias šventes bei siekia, jog tą vakarą lydėtų ne tik gera nuotaika, bet ir originali programa.
Jaunikiai šėlsta daugiau nei jaunosios
Nenuostabu, jog tiek pramogos, tiek šventimo būdas dažnai priklauso nuo to, ar šventė organizuojama būsimam jaunikiui ar jaunajai. Jonas Krisčiūnas, vandenlenčių sporto profesionalas teigia, jog vyrų kompanijos labiau mėgsta ekstremalias pramogas, todėl besikreipiančių dėl bernvakarių švenčių yra kur kas daugiau nei dėl mergvakarių. „Tik prasidėjus šiltajam sezonui fiksuojame augantį susidomėjimą vandenlenčių sportu. Tačiau aiškiai matome, jog nors šias pramogas linkę išbandyti abiejų lyčių atstovai, vis tik ekstremalų išlydėjimą į vedybinį gyvenimą dažniau renkasi vyrų kompanijos“, – teigia vandens sportų entuziastas.
Vyrai prie įprasto pramogų paketo pageidauja papildomų didžėjaus ar transporto paslaugų, o moterys švenčia ramiau ir dėmesį skiria šventės tematikai.
Pasak J.Krisčiūno, tai gali lemti ir vandenlenčių pramogų specifika, nes norint tinkamai užsiimti šia pramoga reikia gero fizinio pasiruošimo. Beje, moterys yra linkusios mergvakarius švęsti kiek subtiliau ir vietoje ekstremalių pramogų rinktis, pavyzdžiui, kokybišką poilsį SPA.
Panašias tendencijas pastebi ir V.Romeika. „Vyrų kompanijos neretai švenčia didesnėmis grupėmis ir siautulingiau. Vyrai prie įprasto pramogų paketo pageidauja papildomų didžėjaus ar transporto paslaugų, o moterys švenčia ramiau ir dėmesį skiria šventės tematikai – aprangai, vakaro užduotims bei maistui“, – sako V.Romeika.
„Mergvakarių ir bernvakarių pramogos bei pobūdis taip pat ir nuo to, kokio amžiaus žmonės susirenka švęsti. Jeigu tuokiasi jauni žmonės, dažnai pasirenkamos trankesnės ir labiau netradicinės pramogos, jeigu švenčia brandesni asmenys, priešingai – pasirenkami kokybiškesni, bet ramesni laisvalaikio praleidimo būdai“, – teigia L.Vagonė.
Didžiausias susidomėjimas – sostinėje
J.Krisčiūnas bei V.Romeika teigia, jog didžiausias susidomėjimas jų siūlomomis paslaugomis jaučiamas Vilniuje. „Čia žmonės labiau linkę išbandyti naujas pramogas bei nuolat ieško naujų ir dar neišbandytų vietų, kur būtų galima smagiai praleisti laisvalaikį bei šventes“, – teigia J.Krisčiūnas, vienas stipriausių šalies vandenlentininkų.
Jam pritaria ir V.Romeika, pasak kurio, būtent Vilniuje pastebimas ne tik itin didelis susidomėjimas bernvakarių ir mergvakarių šventimo galimybėmis, bet taip pat Vilniuje švenčiančios kompanijos pasižymi ir išskirtiniu originalumu. „Į šventę esame matę atvykstant ne tik limuzinais ar vakarėlių autobusais, taip pat yra buvę atvejų, kai šalia nusileidžiama sraigtasparniais ar net oro balionais“, – pasakoja V.Romeika.
